Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kelmės rajono savivaldybė » Užvenčio seniūnija » Kolainiai (2019)      

Apie kaimą

Apie Viduramžių pilį prie Nemuno žr. Kolainių pilis.
Kolainiai – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 5 km į pietvakarius nuo Užvenčio, prie kelio 223 Užventis–Varniai , Ventos aukštupyje, gražioje kalvotoje vietovėje. Seniūnaitijos centras. Stovi Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia (atstatyta, pašventinta 1997 m.), Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė (įrengta 1940 m.), veikia Kolainių pagrindinė mokykla, medicinos punktas, biblioteka.
== Istorija ==
1257 m. Mindaugo užrašuose minima Kolainių (Kulene) žemė, tapatintina su Kolainių pilimi apie Jurbarką. 1512 m. minimas Kolainių dvaras. XVI a. viduryje pradėjo veikti Kolainių evangelikų reformatų bažnyčia (iki 1785 m.), 1740 m. – katalikų bažnyčia, uždaryta po 1864 m. 1750 m. J. Adamkavičius su žmona, nesulaukę palikuonių, visą dvaro žemę su aplinkiniais kaimais užrašė karmelitams, įsteigė vienuolyną ir pastatydino jam pastatus. Jonas Adamkevičius mirė 1763 m., tuomet dvarą perėmė vienuolyno viršininkas Benediktas Paulavičius. Jo žinioje buvo dvaras, 14 kaimų, iš viso apie 300 valakų žemės.
Valdomas vienuolyno Kolainių miestelis išaugo. Uždarius jėzuitų ordiną, 1797 m. Kolainių karmelitai perėmė jėzuitų Kražių gimnaziją. 1817 m. Kolainiuose įkūrė ir iki 1835 m. išlaikė 6 klasių apskrities mokyklą, 1828–1831 m. gimnazija, į kurią iš Kražių perkėlė apie 100 mokinių. Joje gimnazistai mokėsi vokiečių, prancūzų kalbų, fechtavimo, muzikos. 1831 m. ją baigė Laurynas Ivinskis, mokėsi Serafinas Laurynas Kušeliauskas. Mokykla klestėjo, bet po 1831 m. sukilimo, kai daug mokinių prisijungė prie sukilėlių, 1835 m. caro valdžia ją uždarė.
1831 m. Kolainiuose veikė J. Sirevičiaus sukilėlių būrys, prie Kolainių įvyko susirėmimų su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. Po 1863 m. sukilimo rusų valdžia uždarė ir patį vienuolyną. Į jį atkelti kolonistai stačiatikiai iš Sibiro – Blagoveščensko miesto. Kurį laiką ir bažnytkaimį bandyta vadinti Blagoveščenskoje (rus. Благовещенское). Stačiatikiai 1867 m. katalikų bažnyčią perstatė į cerkvę, naudojosi buvusio vienuolyno pastatais.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje veikė paštas, teismas, kelios parduotuvės. 1905 m. gyventojai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują. 1922 m. cerkvė pertvarkyta į katalikų bažnyčią, 1942 m. pastatyta nauja medinė Kolainių Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo nedidelis saldainių fabrikas. Po karo Kolainių apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Lietuvos partizanai. 1953–1992 m. tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1948 m., 1949 m. ir 1951 m. TSRS valdžia ištrėmė 8 kaimo gyventojus.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.