Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.
Klovainiai – miestelis Pakruojo rajono savivaldybėje, 7 km į pietryčius nuo Pakruojo; seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelio planas linijinis. Veikia paštas (LT-83004), bendrovės „Klovainių skalda“; „Skalduva“ (skaldos, dolomitmilčių, dolomitų apdailos plokštelių gamyba), „Pakruojo keramika“ (molio dirbinių gamyba).
Medinėje Švč. Trejybės bažnyčioje (XVII a. pirmoji pusė; 1853 m. bažnyčia atnaujinta) yra barokinė monstrancija (XVIII a. pab.), altorėlis su Švč. Trejybės paveikslu (1876 m., autorius Ksaveras Danauskas), ornamentuotas kryžius (XIX a.). Bažnyčios šventoriuje – koplytstulpis su skulptūromis (XIX a. pab.), Klovainių kapinėse – koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūrine grupe (1923 m., abiejų autorius Jonas Danauskas). Išliko Klovainių dvaro sodybos pastatų (XIX a. antroji pusė – XX a. pirmoji pusė). Paminklas tremtiniams (1993 m.).
Klovainiuose kasmet rengiama dvi dienas trunkanti miestelio šventė – Onučių gegužinės.
== Etimologija ==
Vietovardis kildinamas nuo asmenvardžio Klovainis.
Liaudies etimologija byloja, kad Klovainių vardas kilęs nuo einančio per laukus žirgo kloniojimosi (kinkavimo arba lankstymosi einant per laukus).
== Geografija ==
Klovainiai įsikūrę prie kelio Pakruojis–Pumpėnai sankryžos su keliu Rozalimas–Petrašiūnai, abipus Daugyvenės upės, į kurią miestelyje įteka Šaltupis. Netoli miestelio yra Klovainių dolomito telkinys (iki jo pratęstas Radviliškio–Klovainių geležinkelis). Gamtos paveldo objektai – Klovainių ąžuolas, Storasis Klovainių ąžuolas. Stūkso Klovainių akmuo (ilgis 4,4 m, aukštis 2,10 m, plotis 1,1 m, apimtis 9,4 m).
== Istorija ==
Klovainių dvaras šaltiniuose minimas nuo XVI a. pradžios, miestelis – nuo XVII a. Apie 1621 m. Upytės karališkojo valsčiaus, taigi ir Klovainių dvaro laikytojo Jeronimo Valavičiaus rūpesčiu Klovainiuose pastatyta pirmoji medinė Romos katalikų bažnyčia, prie kurios nuo 1627 m. veikė parapinė mokykla. J. Valavičiaus 1622 m. gegužės 11 d. potvarkiu Klovainių parapijos valstiečiai griežtai įpareigoti ne tik nuolat lankytis naujojoje bažnyčioje, bet ir jokiu reikalu nesikreipti į „eretikų“ (t. y. evangelikų reformatų) kunigus, nesikviesti į namus burtininkų bei vykdyti kitas „katalikiškas priedermes“ (pvz., kasmet nuo kiekvieno ariamo valako mokėti klebonui po grašį vad. kalėdos mokesčio).
1779 m. Ldk Stanislovas Augustas Poniatovskis Klovainiams patvirtino jų jau nuo 1632 m. turėtas miestelio teises, 1781 m. suteikė 4 metinių prekymečių privilegiją. 1784 m. Šeduvos karališkosios seniūnijos Klovainių raktą iš didžiojo kunigaikščio brolėno K. Poniatovskio nusipirko Benediktas Karpis; jo sūnaus Ignoto Karpio 1808 m. surašytu testamentu Klovainių dvaro valstiečiai buvo atleisti nuo baudžiavos.
Apie 1840 m. Klovainiuose veikė vandens malūnas, bravoras, keliolika parduotuvių. 1864 m. Klovainių dvaro valstiečiams atsisakius mokėti žemės išperkamuosius mokesčius, malšinti „maišto“ buvo atsiųstas Rusijos kariuomenės dalinys. 1880 m. miestelis degė. XIX a. pabaigoje Klovainiai – Panevėžio apskrities miestelis, priklausęs Rozalimo valsčiui.
1910–1912 m. Klovainiuose veikė „Saulės“ draugijos mokykla, nuo 1912 m. (kurį laiką) – valdinė pradžios mokykla, 1949–1962 m. – septynmetė, 1962–1992 m. – aštuonmetė mokykla (dabar – Klovainių pagrindinė mokykla). 1941 m. hitlerinės Vokietijos okupacinės administracijos nurodymu išžudyti Klovainių žydai. Po II pasaulinio karo Klovainių apylinkėse veikė Žaliosios rinktinės partizanai.
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1951 m. čia įkurta biblioteka, 1955 m. – medicinos punktas, 6-ajame dešimtmetyje taip pat veikė girininkija, lentpjūvė, malūnas, ryšių skyrius, vaikų darželis, kultūros namai. 1965 m. susibūrė Klovainių choras ir etnografinis ansamblis; 1969 m. pradėta statyti dolomitinės skaldos gamykla.
1997 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas Klovainių herbas.
== Sportas ==
Miestelyje yra krepšinio klubas „Klovainiai“, 2016 m. sausį įkurtas „Pakruojo futbolo centras“ – FC Pakruojis.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Laimučiai (2023, Pakruojo rajono savivaldybė)
Kauksnujai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Medikoniai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Lauksodis (2019, Pakruojo rajono savivaldybė)
Petrašiūnai (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Šukioniai (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Rubaičiai (2023, Pakruojo rajono savivaldybė)
Armonaičiai (2023, Pakruojo rajono savivaldybė)
Mažioniai (2023, Pakruojo rajono savivaldybė)
Jovarai (2017, Pakruojo rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Pagėgiai (2021, Pagėgių savivaldybė)
Mickūnai (2024, Anykščių rajono savivaldybė)
Mantviliškės (2012, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Sakiškės (2023, Vilniaus rajono savivaldybė)
Lepšiai (2013, Šakių rajono savivaldybė)
Kirnaičiai (2012, Joniškio rajono savivaldybė)
Paliūnai (2024, Lazdijų rajono savivaldybė)
Valerava (2013, Kauno rajono savivaldybė)
Klausučiai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Miškinėliai (2024, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Čižiūnų apylinkės nuo vandens bokšto
Imbrado apylinkės nuo vandens bokšto
Savičiūnų apylinkės nuo vandens bokšto
Panorama nuo Luponių piliakalnio
Kena nuo bokšto
Žilinai nuo vandens bokšto
Žiežulių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Sudeikių apylinkės (Šeimyniškiai) nuo apžvalgos bokštelio
Rukainių apylinkės nuo senojo vandens bokšto
Vaikantonių apylinkės nuo šėryklos
Atsitiktiniai kelių turai
2318 (Leliūnai-Juodupėnai-Erlėnai)
2610 (Kazlų Rūda-Pažėrai)
4912 (Sudeikiai-Rukliai-Antandraja)
2408 (Salamiestis-Alizava-Kupreliškis-Galintiškis)
1607 (Joniškis-Vaineikiai-Šarkiai)
5229 (Aliniškės-Puodžiūnai-Dirmeitai)
2410 (Jurkštai-Šimonys-Nociūnai)
2818 (Padumblė-Vaivadiškės-Pašekščiai)
3511 (Nemakščiai-Taubučiai-Pratvalkai)
3915 (Dieveniškės-Rudnia-Ureliai)