Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Imbarės seniūnija » Klausgalvai (2021)      

Apie kaimą

Klausgalvai – kaimas šiaurinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į pietvakarius nuo Salantų, prie kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai , dešiniajame Salanto krante.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Klausgalvis daugiskaitos formos. Vietovardis rašomas lenk. Kłausgały, Kławzgałwy, Kłauzgalwie, rus. Клавзкгалы, Клаусгальве, Клаусгалвай, liet. Klausgalviai, Klausgalvai, žem. Klausgalvā.
== Geografija ==
Kaimas plyti tarp Salanto ir Kūlupio stūksančioje aukštumoje ir į vakarus nuo jos esančiame Kūlupio slėnyje. Rytiniu pakraščiu teka Salantas, o vakarine dalimi – jo intakas Kūlupis. Kūlupio slėnyje ir į vakarus nuo jo ošia buvusio Klausgalvų miško likučiai. Per kaimą praeina keliai 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai ir Klausgalvai–Pesčiai.
== Istorija ==
Susiformavo XVI a., Valakų reformos metu. Pirmąkart paminėtas 1585 m. Platelių seniūnijos inventoriuje.
Kaimui priklausė 20 valakų dirbamos žemės, kurią 1585 m. iš Platelių dvaro nuomavo 19 valstiečių šeimų. 1750 m. kaime buvo 10, 1821 ir 1843 m. – po 12, 1846 m. – 18, 1866 m. – 8 kiemai.
Nuo 1715 m. minima Klausgalvų koplyčia, stovėjusi Kalnaliu vadinamos aukštumos viršūnėje. Jos vietoje 1777 m. buvo pastatyta Šv. Lauryno bažnyčia, kurioje 1801 m. pakrikštytas būsimasis Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. XVIII a. kaimo vakariniame pakraštyje susiformavo Klausgalvų Medsėdžių užusienis, o šiaurės rytinėje dalyje, šalia Šv. Lauryno bažnyčios – Kalnalio bažnytkaimis.
1870 m. kaime buvo 171 revizinės sielos (prievolininkų luomo valstiečiai) ir 456 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai atlikinėjo atodirbio prievolę Platelių grafų Šuazelių-Gufjė Šalyno dvare. 1884 m. atstatant sudegusią Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčią, jai panaudota Klausgalvų miške paruošta mediena.
Valakinio kaimo sodybos stovėjo abipus Kretingos–Salantų kelio, nuo Nasrėnų iki Kalnalio. 1923 m. jame buvo 49 ūkiai, Lietuvos žemės reformos metu išskaidyti į viensėdžius.
Šalyno dvaro savininkai Petrauskai kaime prie Kūlupio XX a. 3 dešimtmetyje pastatė dviejų aukštų mūrinį pastatą pradinei mokyklai, vėliau pavadintai vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu. Joje mokytojavo poetės, aktorės Marijos Meilės Kudarauskaitės tėvai. 1949 m. mokykla perkelta į Kalnalį, o pastatas paverstas gyvenamuoju namu.
1992 m. kaime buvo 33 sodybos, iš kurių 30 priklausė Imbarės, o 3 – Kūlupėnų apylinkei. Šios trys sodybos šiuo metu yra priskirtos Nasrėnų kaimui.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.