Klaipėdos gyvenamasis rajonas – Panevėžio miesto dalis, esanti miesto vakarinėje pusėje nuo centro, prie Klaipėdos gatvės; vyraujančių daugiabučių namų rajonas. Šioje miesto dalyje suformuota teritorija pradėta užstatyti 1970 m. tipiniais stambiaplokščiais namais ir visuomeniniais pastatais.
== Etimologija ==
Miesto dalis pavadinta pagal pagrindinę gatvę – Klaipėdos gatvę, kuri veda nuo miesto centro Klaipėdos kryptimi.
== Istorija ==
1970 m. vakarinėje Panevėžio miesto dalyje, šalia Klaipėdos gatvės, buvusių vienkiemių vietoje, pradėtas statyti vienas didžiausių mieste Klaipėdos gyvenamasis rajonas, sudarytas iš keturių mikrorajonų, atskirtų vienas nuo kito naujai suformuotomis gatvėmis. Mikrorajonas pastatytas XX a. 8-ajame dešimtmetyje (architektės I. Daujotytė, I. Mumšienė ir G. Bimbienė). Pirmosios įkurtuvės šiame mikrorajone atšvęstos 1971 m.
Būsimajame Klaipėdos mikrorajone, nuo nedidelės Felikso Vaitkaus gatvelės, driekėsi laukai su vienkiemiais, aiškiai buvo matyti miesto ir kaimo riba. Anksčiau tai buvo sovietmečiu nutiesta bolševikinio veikėjo Andriaus Brazdžionio (1887–1923) vardu pavadinta gatvė. Iki joje buvusios galutinės stotelės atvažiuodavo miesto 3-iojo maršruto autobusai.
Planuota, kad visame Klaipėdos gyvenamajame mikrorajone gyvens 43 tūkstančiai panevėžiečių. Pirmąjį iš keturių numatytų kvartalų Panevėžio statybos tresto 6-oji statybos valdyba pastatė 1970–1973 m. Projektavimo darbus atliko Miestų statybos projektavimo instituto Panevėžio skyriaus darbuotojai (vad. Kazimieras Burba). 1972 m. jau buvo projektuojama antroji mikrorajono dalis, kurioje buvo ruošiamasi statyti devynaukščius sekcijinius gyvenamuosius namus. Juose butai buvo didesni, patogiau suplanuoti nei tuo metu mieste jau stovėjusiuose penkiuose viešbutinio tipo devynaukščiuose.
1972 m. kovo mėn. valstybinė komisija priėmė Klaipėdos gatvės korpusą Nr. 11. Tų pačių metų pabaigoje Klaipėdos mikrorajone pradėti statyti 25-tas ir 26-tas gyvenamieji korpusai gerokai skyrėsi nuo savo pirmtakų. Tai buvo pirmieji naujo tipo namai, kurių statybai blokus Panevėžio statybininkams tiekė Šiaulių gelžbetonio konstrukcijų gamykla. Naujieji statiniai talpino po 45 butus, buvo geresnio išplanavimo, su erdvesniais koridoriais ir virtuvėmis, platesniais kambariais.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Tulpės (2023, Panevėžio miesto savivaldybė)
Savitiškis (2024, Panevėžio miesto savivaldybė)
Pagojys (2024, Panevėžio miesto savivaldybė)
Senvagė (2024, Panevėžio miesto savivaldybė)
Naujamiestis (2023, Panevėžio miesto savivaldybė)
Žemaičiai (2023, Panevėžio miesto savivaldybė)
Panevėžys (2023, Panevėžio miesto savivaldybė)
Molainiai (2023, Panevėžio miesto savivaldybė)
Rožynas (2024, Panevėžio miesto savivaldybė)
Aukštaičiai (2023, Panevėžio miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Stoniškiai (2012, Pagėgių savivaldybė)
Jokūbaičiai (2023, Kėdainių rajono savivaldybė)
Požečiai (2012, Raseinių rajono savivaldybė)
Stročiai (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Lykšilis (2017, Kelmės rajono savivaldybė)
Narvydžiai (2021, Skuodo rajono savivaldybė)
Roduka (2019, Varėnos rajono savivaldybė)
Ridikiškė (2023, Tauragės rajono savivaldybė)
Papartynai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Didieji Gulbinai (2017, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Bernatoniai nuo vandens bokšto
Luokesos apylinkės nuo vandens bokšto
Spengla nuo vandens bokšto
Obelių apylinkės nuo vandens bokšto
Čižiūnų apylinkės nuo vandens bokšto
Kuklių apylinkės nuo vandens bokšto
Mėčionys nuo vandens bokšto
Grūžiai nuo vandens bokšto
Miroslavas nuo vandens bokšto
Petroniai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
2232 (Dreižiai-Pėžaičiai)
128 (Valkininkų GS-Daugai-Alytus)
1303 (Biržai-Pasvaliečiai-Saločiai)
5109 (Opšrūtai-Paežeriai-Šunskai)
5303 (Lupenka-Turmantas-Tilžė*)
222 (Kaunas-Vandžiogala)
2615 (Salaperaugis-Liubavas-Aleksandravas)
1125 (Skraičionys–Klydžionys)
3609 (Kamajai-Jūžintai)
1730 (Lenkčiai-Pikeliai-Paviščionys)