Keturvalakiai – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 12 km į vakarus nuo Marijampolės, prie kelių 2609 Marijampolė–Balsupiai , 5116 Gižai–Keturvalakiai ir 5122 Ožkabaliai–Turgalaukis–Liudvinavas . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, Keturvalakių koplyčia, Keturvalakių mokykla-daugiafunkcis centras, veikia biblioteka, paštas (LT-70017), kultūros namai, J. Norbuto kaimo turizmo sodyba, ant Rausvės upelio sudarytas Balsupių tvenkinys. Miestelis stačiakampio plano. Svarbiausi statiniai:
Medinė Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia.
Keturvalakių koplyčia, pastatyta 1861 m.
Klebonijos svirnas, pastatytas 1848 m.
Prie bažnyčios yra paminklas žuvusiems Keturvalakių krašto partizanams, 2005 m.
Keturvalakių dvaras.
== Etimologija ==
Miestelio pavadinimas kilęs iš 4 valakų žemės, kuri buvo skirta įkurti dvarui.
== Istorija ==
Keturvalakiai minimi nuo 1613 m. Prieš 1769 m. pastatyta bažnyčia, 1786 m. pastatyta nauja medinė, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sudegė, 1950 m. pastatyta Keturvalakių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Keturvalakių parapija buvo įsteigta 1777 m., prie jos veikė parapinė mokykla, kurioje 1781 m. mokėsi 8 mokiniai.
Nuo 1787 m. prie bažnyčios veikė parapinė mokykla, 1872–1946 m. – valdinė pradžios mokykla, 1949–1994 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1994 m. Keturvalakių pagrindinė mokykla. XIX a. pabaigoje Keturvalakiai buvo kaimas Vilkaviškio apskrities Karklinių valsčiuje.
1905–1907 m. vyko mitingų ir demonstracijų. 1906 m. įkurtas „Žiburio“ draugijos skyrius, 1907 m. – biblioteka – skaitykla, surengtas pirmasis viešas lietuviškas vaidinimas. 1945 m. rugpjūčio 3 d. Keturvalakius užėmė 15 Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanų, paėmė pabėgusių enkavedistų ginklus, valsčiaus dokumentus, nušovė 3 stribus, sušaukė gyventojų mitingą. 1948 m. įsteigta biblioteka, paštas, medicinos punktas. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-1325 patvirtino Keturvalakių herbą. XXI a. pradžioje miestelis smarkiai padidėjo prijungus didžiąją dalį stambaus Geisteriškių kaimo.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Karaliai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Keturkaimis (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Ramoniškiai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Drebulinė (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Šilsodis (2024, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Vanaginė (2021, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Vištytis (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Pūstapėdžiai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Serdokai (2012, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Leitmargiai (2023, Vilkaviškio rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Šaltieji Šaltiniai (2020, Kalvarijos savivaldybė)
Kirkliai (2012, Telšių rajono savivaldybė)
Naujasodis (2020, Radviliškio rajono savivaldybė)
Kudrionys (2023, Trakų rajono savivaldybė)
Didėja (2024, Zarasų rajono savivaldybė)
Žarėnai (2012, Šiaulių rajono savivaldybė)
Juodaraistis (2020, Prienų rajono savivaldybė)
Giedručiai (2023, Šakių rajono savivaldybė)
Negibėnai (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Burbiškis (2021, Anykščių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Alanta nuo vandens bokšto žiemą
Miroslavas nuo vandens bokšto
Musninkai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Ladakalnio
Žilpamūšio panorama nuo vandens bokšto
Daugų apylinkės nuo vandens bokšto
Alanta nuo vandens bokšto
Paluknys nuo vandens bokšto žiemą
Grūžiai nuo vandens bokšto
Mateikonių apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
174 (Ukmergė-Raguva-Nevėžis)
4406 (Švenčionėliai-Mielagėnai-Sariai)
4712 (Senieji Trakai-Šventininkai)
1205 (Kavarskas–Traupis–Levaniškiai)
3906 (Vėžionys-Dainava-Pabarė-Butrimonys)
1915 (Vandžiogala-Preišiogalėlė-Jonava)
3709 (Mažieji Rūšupiai-Rukai-Žebrokai)
2402 (Drūlėnai-Palėvenėlė-Alizava)
1516 (Ragožiai-Čiūdai-Kulva)
4604 (Anulynai-Tirkšliai)