1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie miestą

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, Laikinoji sostinė. Kauno miesto savivaldybė, Kauno rajono savivaldybės centras, katalikų arkivyskupijos centras. Gyventojų skaičius – 319,8 tūkst. (2023).
== Etimologija ==
Kaunas buvo vienas dažniausiai minimų miestų vokiečių ordinų kronikose (Kauen, Cawen, Kauwenpille ir kt.), dažnai minimas ir Rusijos kronikose.
Šiuo metu vyrauja kalbininkų nuomonė, kad Kaunas yra asmenvardinis vietovardis, kilęs iš asmenvardžio Kaunas; tokia pavardė ir dabar pasitaiko keturkampyje Jurbarkas–Jonava–Alytus–Vilkaviškis, į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar 1925 m. pateikė šveicarų kalbininkas Alfredas Senas (1899–1978), jai pritarė Pranas Skardžius ir Petras Jonikas. Kas buvo tas Kaunas – nežinoma, svarstoma, kad veikiausiai tai galėjęs būti pilies valdovas. Tokią prielaidą leidžia daryti ir dabartinis pilies pavadinimas: net kauniečiai ją dažniau vadina Kauno pilimi, o ne tiesiog pilimi, nors kitos pilies Kaune ir nėra. Pats asmenvardis Kaunas kildinamas iš būdvardžio kaunus – „kuris mėgsta muštis, kautis“. Jei taip, tai hipotetinis pilies valdovas Kaunas turėjęs būti arba „karštakošis“, arba „geras kovų meistras, gerai įvaldęs tuometinius ginklus“.
Kiek vėliau už A. Seną vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė galėjusi būti „gilus, žemas, slėnyje esąs“. Jo nuomone, šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies *kau-, *keu- „lenkti(s), linkti“; iš čia išsirutuliojo ir reikšmė „žemas“ bei su ja susijusios kitos reikšmės, plg. gotų hauns „žemas“, vokiečių Hohn „pajuoka“, latvių kauns „gėda“. Vadinasi, šiuo atveju Kaunas kildinamas iš spėjamai buvusio, bet išnykusio būdvardžio kaunas ar kaunus „žemas“. Atvejų, kai vietovardis užkonservuoja anksčiau turėtus, bet jau nebevartojamus žodžius ar jų dalis, yra ne vienas, plg. Simnas (iš spėjamai išnykusio tokio paties ežeravardžio ar asmenvardžio), Stabingis (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio stabis „akmuo“), Kirsna (iš jotvingių ir prūsų kalbų žodžio kirsnan „juodas“), Palanga, Kretinga (su kuršiškomis priesagomis -ang-, -ing-) ir kt.
Liaudies etimologija Kauno pavadinimą sieja su veiksmažodžio kautis esamojo laiko trečiojo asmens forma „kaunas(i)“. Kad kautynės gali duoti vardą jų vietai, rodo Pabaisko (į pietus nuo Ukmergės) pavyzdys, kur 1435 m. vyko Švitrigailos ir jo sąjungininkų mūšis su jo priešininko Žygimanto pajėgomis. Bėda tik ta, jog intensyvūs mūšiai su kryžiuočiais ties Kaunu prasidėjo nuo XIV a. vidurio, o pats vardas yra senesnis.
Kauno vardas turi ir legendinius kilmės aiškinimus. Legendoje apie Palemoną (Bychovco kronika, XVI a.) Kauno vardas kildinamas iš Palemono viduriniojo sūnaus Kuno vardo: esą šis atsikėlęs prie Nevėžio žiočių ir įkūręs miestą, kurį pavadinęs savo vardu. Kita legenda pasakoja, kad Kaunu buvo pavadintas deivės Aleksotos ir medžioklio Dangeručio sūnus. Istorikas Teodoras Narbutas XIX a. yra užrašęs legendą, jog lietuviai garbinę dievaitį Kaunį, primenantį graikų Apoloną. Didžiulė Kaunio statula esą stovėjusi Nemuno pakrantėje ties dabartiniu Kauno senamiesčiu; Kaunį savo globėju laikę sielininkai, todėl audros metu šiam dievaičiui degindavę auką – augalų ūglių, šaknų, porą avinų.
== Geografija ==
Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Lietuvos Vidurio žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių Nemuno ir Neries santakoje. Prieš miestą, užtvenkus Nemuną, suformuotos Kauno marios. Kitoje miesto pusėje telkšo Lampėdžio ežeras.
Kaunas iškilęs apie 70–80 m virš jūros lygio. Aukščiausias miesto taškas yra IX forte (100,1 m), žemiausias – Nemuno vagoje ties Lampėdžiais. Miesto centrinė dalis yra tarp Nemuno ir Neries upių, žemumoje, 30–35 m aukštyje virš jūros lygio, apsupta trijų – Žaliakalnio, Aleksoto ir Šilainių kalvų. Miesto centrą supančiuose šlaituose pastatyta dešimtys laiptų, kurie būtini dėl vietos reljefo ypatybių. Vieni žinomiausių – Stasio Kudoko projektuoti Kauko laiptai.
Miesto klimatas žemyninis, šalčiausias – sausio, šilčiausias – liepos mėnuo. Per metus iškrenta apie 630 milimetrų kritulių. Vyrauja pietvakarių krypties vėjai. Mieste yra daug saugomų teritorijų, draustinių, kuriuose aptinkami į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti gyvūnai. Gražiausi mieste parkai – Ąžuolynas, Pažaislio ir Panemunės šilai.
Pagrindiniai Kaune aplinkos teršėjai yra transportas, pramonės ir energetikos įmonės. Geriamajam vandeniui paruošti naudojamas gruntinis ir paviršinis vanduo, išgaunamas keturiose miesto vandenvietėse.
2008 m. rugsėjo 16 d. Marvelėje paleisti nauji biologinio nuotekų valymo įrenginiai.
=== Miesto dalys ===
Seniausioji Kauno miesto dalis – Kauno senamiestis, kuriame susiformavo stačiakampis gatvių planas. Nuo 1847 m., suformavus naują carinio laikų tipo stačiakampę struktūrą, pradėtas planingas Kauno naujamiesčio užstatymas. Palaipsniui prie senosios Kauno dalies imta prijungti gretimas tankiai apgyvendintas teritorijas. Naujamiestis su Laisvės alėja yra laikomas dabartiniu miesto centru.
1889 m. prie Kauno miesto prijungtas Žaliakalnis, išsiskiriantis privačiais namais, pagrindinė gatvė Vydūno alėja. Miestas dar labiau išsiplėtė 1919 m. prijungus Aleksotą ir Vilijampolę, o 1932 m. ir Šančius. Apie 1960 m. miestui taip pat priklausė ir Freda, Petrašiūnai, Panemunė. Visi kiti rajonai buvo išplėtoti ir prijungti prie Kauno maždaug iki 1980 m., o dabartines ribas miestas įgavo 1996 m. Šiuo metu yra 32 miesto dalys (gyvenamieji ir pramoniniai rajonai).
== Istorija ==
Gyvenvietė Neries ir Nemuno santakoje buvo įkurta vėliausiai X a. Manoma, kad Kaunas minimas 1030 m. arabų aprašymuose. 1140 m. arabų geografas al Idrisijus šiose vietose mini Qaynu arba Qanys gyvenvietę, kuri galėjo būti dabartinio Kauno vietoje. Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis. Kryžiuočių heroldo Vygando Marburgiečio kronikoje Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m. kaip Kawen. 1362 m. Vokiečių ordinas Kauno pilį užėmė ir sugriovė. XV a. pradžioje pilis atstatyta.
1408 m. Vytautas Didysis miestui suteikė Magdeburgo teises. Miestas buvo prekybos kelių sankirtoje ir turėjo Kauno upių uostą, dėl to sparčiai plėtojosi prekyba ir amatai. 1413 m. Kaunas tapo Trakų vaivadijos Kauno pavieto centru. XV a. pradžioje tai buvo vokiečių pirklių miestas, 1441 m. jame įkurta Hanzos kontora. 1539 m. jis pavaizduotas Olaus Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“.
Dėl XVII a. viduryje prasidėjusių karų ir epidemijų, Kauno plėtra labai sulėtėjo. 1665 m. miestą kelis kartus puolė Rusijos kariuomenė, 1701 m. užėmė švedai. 1657 ir 1708 m. mieste siautė maras, 1731 ir 1732 m. dalį miesto sunaikino gaisras.
1795 m. po Abiejų Tautų Respublikos padalinimų miestas prijungtas prie Rusijos Vilniaus gubernijos. Napoleono karų metu 1812 m. Napoleono kariuomenė dukart praėjo pro miestą, abukart jį nusiaubdama. Miesto ekonomika atsigavo XIX a., 1843 m. tapus Kauno gubernijos centru, 1862 m. nutiesus geležinkelį ir 1898 m. pradėjus veikti pirmajai elektrinei. Miesto kultūrinis gyvenimas pagyvėjo po 1863 m. sukilimo numalšinimo 1864 m. iš Varnių atkėlus Žemaičių vyskupijos centrą ir kunigų seminariją. 1876 m. gatvės apšviestos žibalinėmis lempomis, 1899 m. – elektra. 1892 m. įkurtas teatras, 1898 m. – Kauno miesto muziejus. XIX a. pabaigoje Kaunas – miestas, gubernijos ir apskrities centras.
1919 m. Kaune pradėjo veikti pirmoji radijo stotis Lietuvoje. Tarpukario metais Kaunas stipriai išsiplėtė ir tapo svarbiausiu Lietuvos mokslo, pramonės, kultūros ir švietimo centru, 1920–1939 m. buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Po to, kai 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą Kaune kūrėsi pogrindinės organizacijos. 1941 m. birželio 22 d. Kaune prasidėjo LAF organizuotas sukilimas prieš okupacinį režimą. Buvo sudaryta Laikinoji vyriausybė, kuri birželio 23 d. paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Birželio 25 d. į Kauną įžengę vermachto daliniai rado jį išlaisvintą nuo okupantų, tačiau Laikinąją vyriausybę toleravo tik pusantro mėnesio. Po Antrojo pasaulinio karo okupacinė valdžia naikino viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, Kaunas buvo paverstas uždaru pramonės miestu. Tik prasidėjus Atgimimui mieste buvo atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas, pradėti atstatyti paminklai, grąžinti istoriniai viešųjų erdvių, įstaigų, gatvių pavadinimai.
1991 m. sausio įvykių metu sovietų kariuomenei pasikėsinus į Lietuvos valstybingumą, Kaune, taip pat prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų, budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Okupavus Lietuvos televizijos pastatus Vilniuje, iš Kauno buvo transliuojama vienintelė lietuviška televizijos programa. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1993 m. patvirtintas naujasis Kauno herbas. Miesto ekonomika palaipsniui persitvarko į paslaugas orientuotas sritis, tokias kaip logistika, transportas, turizmas, informacinių technologijų plėtra.
== Ekonomika ==
Kaunui tenka 14 proc. visos Lietuvos ekonominės veiklos, sukuriama 11 proc. BVP. Yra Kauno laisvoji ekonominė zona, mokslo technologijų parkas „Technopolis“, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas, KTU regioninis mokslo parkas. Daugiau nei 1000 apdirbimo pramonės įmonių.
== Susisiekimas ==
Kaunas yra lengvai pasiekiamas įvairiomis transporto priemonėmis. Seniausias, veikiantis nuo viduramžių – vandens transportas Nemunu.
Mieste veikia seniausia Lietuvoje keleivių tarpmiestinė/priemiestinė autobusų stotis, 2 keleivių upių uostai, 1 tarptautinis ir 2 vietiniai oro uostai, 2 funikulieriai – abu paskelbti technikos paminklais. Vienas didžiausių Lietuvos keleivių vežėjų autobusais – UAB Kautra veža keleivius tarptautiniais ir vietiniais maršrutais.
XIX a. antroje pusėje pro Kauną nutiestas geležinkelis.
Kaunas yra Lietuvos vidaus vandens transporto centras, turintis visą reikalingą infrastruktūrą – keleivių ir krovinių uostus, prieplaukas, laivų remonto teritoriją, taip pat administracines ir organizacines struktūras. 2008 m. Kauno Nemuno prieplauka buvo rekonstruota.
Mieste įsikūrusi Susisiekimo ministerijos Vandens kelių inspekcija, bei „Nemuno laivininkystės“ įmonė, užsiimanti keleivių bei krovinių pervežimu.
Kaune yra apie 1500 gatvių, bendras jų ilgis – apie 900 kilometrų. Miestiečiai 60 % kelionių atlieka visuomeniniu transportu, 23 % – lengvaisiais automobiliais, 17 % – pėsčiomis arba biotransportu.
=== Oro uostai ===
Kaune gerai išvystytas oro transportas. Šalia Kauno veikia tarptautinis Kauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų orlaivius. 1988 m. Kauno oro uostas buvo perkeltas iš Aleksoto į Karmėlavą. Per jį pervežama apie du trečdaliai krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje, jis stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse. 2010 m. gegužės mėn. Tarptautiniame Kauno oro uoste 40-ąją bazę ir pirmąją Centrinėje/Rytų Europoje atidarė didžiausia Europoje Airijos žemų kaštų aviakompanija „Ryanair“.
Nuo 1915 m. Kaune veikia ir seniausias Lietuvoje S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas, šiuo metu daugiausiai naudojamas sportinės ir turizmo aviacijos.
Ryanair Kaune turi didelę orlaivių priežiūros bazę. Apart Ryanair, dar penkios įmonės vykdo orlaivių remonto ir techninės priežiūros veiklą, viena įmonė užsiėma lėktuvų dažymu ir perdažymu.
=== Geležinkeliai ===
Kaunas – stambus geležinkelio mazgas. 1861 m. įrengta Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka į Karaliaučių su visa geležinkelio infrastruktūra. Geležinkelio tiesimo metu, Kaune pastatyta keleivių tarpmiestinė/priemiestinė geležinkelio stotis. Šalia Kauno geležinkelio stoties 1862 m. paleistas eismas vieninteliu veikiančiu Baltijos valstybėse geležinkelio tuneliu ir geležinkelio tiltu per Nemuną.
Nuo 1975 m. geležinkeliu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kaunas kursuoja elektriniai keleiviniai traukiniai. Pagrindinė Kauno geležinkelio krovinių rūšiavimo ir skirstymo stotis veikia Palemono geležinkelio stotyje.
Per Kauną eina svarbi Europos geležinkelio linija Rail Baltica, kuri sujungia Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją.
=== Keliai ===
Dėl patogios geografinės padėties, Kaunas yra sujungtas automobilių keliais su kitais svarbiausiais Lietuvos ir užsienio valstybių centrais. Pirmieji keliai, jungiantys Kauną su Vilniumi, Ryga ir Varšuva atsirado viduramžiais. 1836 m. buvo baigtas tiesti Sankt Peterburgo-Varšuvos plento Zarasų-Kauno ruožas, pirmasis Lietuvoje turintis grindinį – kietą suplūkto žvyro dangą. 1939 m. baigtas pirmasis Lietuvoje asfaltuotas Žemaičių plentas, sujungęs Kauną su Klaipėda.
Šiuo metu per Kauną eina Europos greitkelis:
A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai
E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha
Kauną su Vilniumi ir Klaipėda jungia:
A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda
E85 Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Lyda-Černovcai-Bukareštas-Aleksandropolis
Iš Kauno išeinantys kiti Lietuvos valstybinės reikšmės keliai:
A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis / E262 Kaunas-Utena-Daugpilis-Rėzeknė-Ostravas
130 Kaunas–Prienai–Alytus
139 Kauno HE–Garliava
140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai
141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda
222 Kaunas–Vandžiogala
232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta
1901 Vaišvydava–Piliuona–Pakuonis–Pabališkiai
1902 Vaišvydava–Girionys–Žiegždriai
1903 Akademija–I Kauno fortas
1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai
1911 Rokai–Girininkai–Purvininkai
1913 Rokeliai–Vainatrakis–Pakuonis
1918 Palemonas–Neveronys–Ramučiai
1919 Ramučiai–Martinava
=== Viešasis transportas ===
Pirmoji Kaune viešojo transporto priemonė – arklių tramvajus, vadintas konke, veikė nuo 1892 iki 1929 m., kai buvo pakeistas miesto autobusais. Laikotarpiu nuo 1915 iki 1935 m. viešojo transporto paslaugas teikė ir Kauno siaurukas – civilinės paskirties siaurasis geležinkelis. 1965 m. gruodžio 31 d. Kaune pradėjo kursuoti troleibusai.
Šiuo metu Kaune veikia keturios viešojo transporto rūšys: autobusai, troleibusai, priemiestiniai maršrutiniai taksi ir taksi. Kaune eksploatuojami 154 troleibusai ir 267 autobusai, yra 15 troleibusų ir 45 autobusų maršrutai, jungiančių įvairius miesto rajonus ir jo artimuosius priemiesčius. Bendras maršrutų ilgis – 1854 km. Per metus pervežama apie 80 mln. keleivių. Per metus autobusai ir troleibusai mieste nuvažiuoja 21 mln. km. Miesto maršrutinių taksi nebėra nuo 2019 m. liepos 1 d.
Kauno viešajame transporte nuo 2007 m. įdiegtas elektroninio bilieto projektas. Autobusuose ir troleibusuose buvo įrengti borto kompiuteriai, naujos kartos kasos aparatai, komposteriai, informacinės švieslentės, trumpojo ryšio modemai. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Kauno viešajame transporte nebegalioja terminuotieji mėnesiniai popieriniai bilietai, vietoj jų funkcionuoja elektroniniai aktyvuojamieji (3d., 7d,. 30d., 92d. ar 365d.) ir terminuotieji mėnesiniai (galioja nuo kalendorinio mėnesio pirmos iki paskutinės dienos).
=== Tiltai ===
Kauno urbanistinei ir gatvių tinklo plėtrai didelę įtaką turėjo tiltų statyba. Istorijos bėgyje miestas statėsi dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje ir jungėsi tiltais su kitomis dalimis centrinėje ir senamiesčio zonoje. Iš viso Kaune 2007 m. pabaigoje buvo 34 automobilių, pėsčiųjų ir geležinkelių tiltai bei viadukai.
Pastaraisiais metais Kaune rekonstruoti keli tiltai, įrengti nauji transporto mazgai. 2008 m. birželio 3 d. atidarytas automobilių eismui skirtas tiltas sujungęs A. Mickevičiaus gatvę ir Nemuno salą. 2008 m. atidaryta estakada virš geležinkelio, sujungusi Čiurlionio tiltą su Europos prospektu, užbaigtas Marvelės transporto mazgas, sujungęs Lampėdžių tiltą su Marvelės gatve, įrengtas Vytauto Didžiojo tilto kairiojo prietilčio mazgas.
Per Nemuną (pasroviui):
Kauno vandens jėgainės tiltas
Trijų mergelių tiltas (pėsčiųjų)
Panemunės tiltas
Geležinkelio tiltas (Žaliasis tiltas)
Čiurlionio tiltas
Tiltai į Nemuno salą:
Karmelitų tiltas,
A. Mickevičiaus g. tiltas,
Simono Daukanto pėsčiųjų tiltas,
Pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą (ties Maironio g.),
Pėsčiųjų tiltas į Nemuno salą (ties gaisrine),
Vytauto Didžiojo tiltas
Kėdainių gatvės tiltas (statomas)
Lampėdžių tiltas
Per Nerį (pasroviui):
Kleboniškio tiltas
Varnių tiltas
Petro Vileišio tiltas
Per Jiesią (pasroviui):
Jiesios tiltas
Vytauto Didžiojo tiltas rekonstruotas 2005 m., Petro Vileišio tiltas 2008 m., Jiesios tiltas 2011 m., Panemunės tiltas 2015 m., Varnių tiltas 2018 m.
Miesto bendrajame plane ateityje numatyta pastatyti dar kelis tiltus: per Nerį, jungiantį Baltų pr. ir Žeimenos g., Kėdainių tiltą per Nemuną, jungiantį Kėdainių ir Brastos gatves Vilijampolėje su senąja Marvelės gatve Marvelėje. Šis tiltas sudarytų galimybę, aplenkiant miesto centrą, pasiekti Marvelės rajoną ir Via Baltica magistralę., taip pat pastatyti naują pėsčiųjų tiltą iš Aleksoto į Nemuno salą.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

1112 (Simnas–Ąžuoliniai–Žuvintas)
3802 (Miknaičiai-Slavikai-Kiduliai)
149 (Smilgiai-Pakruojis)
2015 (Dotnuva-Žilvičiai-Miegėnai)
2103 (Verpena-Šalteniai-Ramučiai)
1201 (Anykščiai-Kurkliai-Balninkai-Želva)
2224 (Endriejavas-Stančaičiai-Judrėnai)
4216 (Užliekniai-Paleičiai)
3423 (Margavoniai-Vėriškiai-Baisogala)
5304 (Vosyliškis-Stelmužė-*Raudaskola)