Gyvenvietės informacija

Katyčiai

Katyčių seniūnija

Šilutės rajono savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 395

Apie miestelį

Apie kaimą Šilalės rajone žr. Katyčiai (Šilalė).
Katyčiai – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Žemaičių Naumiesčio, šalia kelio Žemaičių Naumiestis–Rukai, abipus Šyšos upės. Seniūnijos, seniūnaitijos ir evangelikų liuteronų parapijos centras. Veikia Katyčių pagrindinė mokykla, paštas (LT-99011), vaikų darželis (nuo 1947 m.), biblioteka, medicinos punktas, vaistinė, Šilutės medicinos centro Šeimos gydytojo kabinetas. Veikia katalikų Katyčių Švč. Mergelės Marijos Globos koplyčia.
Miestelio plano struktūra radialinė. Dauguma pastatų išsidėstę palei kelius, kurie eina į Šilutę, Ž. Naumiestį, Stoniškius. Katyčių miestelio architektūriniai paminklai:
Miestelio centrinė dalis,
Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1734 m.,
gyvenamas namas, XIX a. pab. – XX a. pr.
sandėlis, XIX a. 2-oji pusė
prekybos eilės, XIX a. pab. – XX a. pr.
vandens malūnas, 1926 m.
Ilgą laiką buvo manoma, kad į vakarus nuo Katyčių yra XVII–XVIII a. karinių įtvirtinimų pylimas, tačiau naujausi objekto žvalgymai parodė, kad tai buvęs ledynmečio darinys – ozas.
== Etimologija ==
Vietovardis greičiausiai kilęs iš asmenvardžio Katýtis (plg. pavardės Katáitis, Katẽlė). 1555–1939 m. vokiečių dokumentuose, žemėlapiuose Katyčiai vadinami Kotyca, Koadjuthen, Koadjuten, Coadjuthen, Katytiai, Kottiten ir t. t.
Liaudies etimologija mena, kad XVI a. viduryje šias vietoves nusiaubė maras ir visi žmonės išmirė. Vėliau kažkas vaikščiojo po tuščius namus ir rado tik katę su šešiais kačiukais. Nuo tada kaimą ir pavadino Katyčiais.
== Istorija ==
Pagal 1422 m. Melno taikos sutartį Katyčių gyvenvietės teritorija priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai. 1451–1485 m. Žemaičių seniūnas Jonas Kęsgaila įkūrė dvarą. 1533 m. Prūsijos kunigaikštystė užgrobė Katyčių kaimo žemes, kadangi Ldk Žygimantas Senasis priėmė vasalo priesaiką iš Prūsijos kunigaikščio, sūnėno Albrechto Brandenburgiečio, kuriam perleido dalį Žemaitijos su Katyčiais. Nors nuo 1525 m. Prūsija buvo Lenkijos karalystės vasalė, o Lenkijos karalius Žygimantas Senasis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos valdovas, Katyčiai nebuvo grąžinti Lietuvai, o nuo 1555 m. atiteko Prūsijai.
1568 m. pastatyta pilis, apie 1574 m. – Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia. XVIII a. gyveno nemažai prekybininkų, vyko dideli turgūs. XVIII a. pradžioje ir XIX a. pirmoje pusėje nuo maro ir choleros epidemijų išmirė žymi dalis Katyčių kaimo gyventojų ir į jų vietą buvo atkelti kolonistai vokiečiai, kurie 1861 m. sudarė 80 proc. Katyčių gyventojų. 1734 m. pastatyta nauja Katyčių evangelikų liuteronų bažnyčia. 1817 m. miestelis sudegė. Nuo 1891 m. Katyčiuose prekiauta lietuviškomis knygomis. Tuo metu miestelis priklausė Tilžės apskričiai, jame buvo pašto stotis.
1905 m. Katyčiuose lietuvių buvo 30 proc. 1911 m. įkurta lietuvių jaunimo kultūros draugija Vainikas, turėjo 145 narius, biblioteką. 1915–1919 m. čia kunigavo Vilius Gaigalaitis. 1922 m. pabaigoje Katyčiuose įsteigtas Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius. Po Klaipėdos sukilimo Katyčiai atiteko Lietuvai.
Tarpukario metais veikė draugija Santara, Katyčių giedotojų draugija, apie 1926 m. pastatytas vandens malūnas, kuris pokaryje kurį laiką miesteliui tiekė elektros energiją, buvo dvi pradžios mokyklos, valsčiaus policijos įstaiga, paštas, vaistinė, lietuvių bankelis, taupomoji skolinamoji kasa, draudimo įstaiga, kelios amatų dirbtuvės, plytinė, keletą krautuvių.
1950–1992 m. paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Po Antrojo pasaulinio karo Katyčiuose labai pasikeitė gyventojai – baigiantis karui dalis pasitraukė į Vakarus, o į jų vietą užpildė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių.
Bažnyčia 1955 m. sovietinės valdžios nacionalizuota, paversta kultūros namais, 1991 m. tikinčiųjų bendruomenė ją atgavo.
2011 m. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-835 patvirtino Katyčių herbą.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).