Gyvenvietės informacija

Kartena

Kartenos seniūnija

Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojų skaičius (2021): 763

Apie miestelį

Kartena – miestelis Kretingos rajono savivaldybėje, 15 km į rytus nuo Kretingos, Minijos vingyje, dešiniojo upės kranto terasoje. Per Karteną praeina magistralinis kelias A11 Šiauliai–Palanga , už kelių kilometrų į šiaurę nutiestas geležinkelis (Kūlupėnų geležinkelio stotis anksčiau vadinta Kartenos vardu). 6 km į rytus nuo miestelio yra Kartenos civilinis aerodromas. Seniūnijos ir parapijos centras, 2 seniūnaitijos (kaimiškoji ir miestelio).
== Etimologija ==
Vietovardis kildinamas iš Kartenalės (anksčiau vadintos Kartena) pavadinimo. Šis – nuo žodžio kartùs. Tarpukariu minima Kartėna.
== Geografija ==
Miestelis įeina į vieno vaizdingiausių Žemaitijoje Salantų regioninio parko teritoriją. Kartenoje į Miniją įteka Alantas. Nuo Minijos krantų atsiveria nuostabūs peizažai, kuriuos tapyti mėgsta dailininkai. Į vakarus nuo miestelio, šiauriau Minijos, telkšo Kartenos karjeras.
Netoli Kartenos yra Tyro durpynas, kuriame plėtojama durpių gavyba.
Iš viduramžių Kartenos apylinkėse išlikę 6 piliakalniai. Minijos kairiajame krante, 1 km į pietus nuo miestelio yra Kartenos piliakalnis, dar vadinama Pilimi, netoli jo – Kartenos akmuo (su „Karvės (Velnio) pėda“), už Minijos ir Kūlupio santakos – Kartenos Lurdas. Alanto kairiajame krante, 500 m į pietryčius – Vėlaičių piliakalnis, vadinamas Pilale ir Gaudučių piliakalnis. Minijos dešinajame krante – Gintarų piliakalnis-dvarvietė, vadinama Vyšnių kalnu. Į šiaurę nuo Kartenos yra Martynaičių piliakalnis, į šiaurės rytus – Dauginčių piliakalnis, už jo – Sauserių piliakalnis.
== Istorija ==
Pirmą kartą paminėta 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte, priskirta Ceklio žemei. Kartena žinoma kaip svarbus žemaičių gynybinis kompleksas. 1567 m. minimas Kartenos kaimas.
Nuo 1568 m. minimas Kartenos kaimas. 1599 m. įsikūrė Kartenos dvaras, Kartena vadinama miesteliu, nuo 1723 m. miestu. 1777 m. Kartena gavo turgaus privilegiją, bet į miestą neišaugo, nes 1806 m. miestelis sudegė. XIX a. priklausė Pliaterių giminei.
1611 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, 1634 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1639 m. įkurta mokykla, nuo 1805 m. veikė parapinė mokykla, 1897 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1907 m. Kartenoje buvo įkurtas teatras. XIX a. pabaigoje Kartena minima kaip miestelis ir dvaras Telšių apskrityje, valsčiaus centras.
1861 m., 1866 m. ir ypač 1870–1871 m. vyko Kartenos valsčiaus valstiečių bruzdėjimai. Draudžiamąją lietuvių spaudą Kartenos apylinkėse platino Jurgis Gudas ir kiti knygnešiai. 1905 m. pab. valstiečiai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują. 1941 m., 1946 m., 1948–1949 m. ir 1950 m. sovietinė valdžia ištrėmė 45 Kartenos gyventojus. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo Žemaitės kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė linų apdirbimo fabrikas. 1999 m. patvirtintas Kartenos herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).