Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kelmės rajono savivaldybė » Kražių seniūnija » Karklėnai (2012)      

Apie miestelį

Karklėnai – miestelis Kelmės rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurės vakarus nuo Kražių, prie kelio Varniai–Kražiai, į šiaurę nuo Karklėnų ežero. Seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi medinė Karklėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia (pastatyta 1871 m.), buvusi Karklėnų pagrindinė mokykla (dabar Kražių gimnazijos skyrius), paštas (LT-86033), išlikęs Karklėnų dvaras.
== Etimologija ==
Miestelio vardas – vandenvardinis vietovardis, priesagos -ėnai vedinys iš upės vardo Karklė.
== Geografija ==
Karklėnai įsikūrę pelkėtoje vietovėje abipus Kražantės intako Lyšupio, 2 km į šiaurės vakarus nuo Karklėnų ežero. Į šiaurės vakarus nuo Karklėnų yra gamtos paminklas Spunsčio ąžuolas.
== Istorija ==
Į šiaurės vakarus nuo Karklėnų yra I tūkstantmečio pradžios Paspąsčio piliakalnis, į šiaurės rytus – Piltinės piliakalnis.
XVI a. Karklėnai minimi kaip valsčiaus centras (manoma, juo buvo jau XIII a. – XIV a.). 1499 m. Karklėnų dvaras atiteko Šemetoms, vėliau dvarą valdė Žukai. 1767 m. pastatyta pirmoji medinė Karklėnų bažnyčia. XIX a. 2-oje pusėje Karklėnai tapo miesteliu, kuris buvo Raseinių apskrityje, Kaltinėnų valsčiuje. 1905 m. įsteigta mokykla.
Po Antrojo pasaulinio karo Karklėnų apylinkėse veikė Jūros srities Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanai. 1947 m., 1948 m. ir 1951 m. TSRS okupacinė valdžia ištrėmė 10 Karklėnų gyventojų. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, atidarytas paštas, medicinos punktas.
== Architektūra ==
Planas spindulinis. Žymiausias statinys – liaudiškų formų medinė vienanavė Karklėnų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia, statyta 1871 m.) ir dviejų tarpsnių varpinė. Bažnyčios viduje – žalvarinis varpas (1779 m., meistras I. A. Hetzelis), du ornamentuoti kryžiai (XVIII a. pabaiga – XIX a. pradžia), medinės skulptūrinės grupės „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, Šv. Juozapas ir Šv. Simonas“ ir „Trys karaliai“ (abi XIX a.), medinė skulptūra „Prisikėlęs Kristus“ (XX a.), taip pat barokinė taurė (XVII a.).

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.