Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Varėnos rajono savivaldybė » Kaniavos seniūnija » Kaniava (2019)      

Apie kaimą

Kaniava – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, tarp Panočių ir Rudnios, netoli sienos su Baltarusija. Šalia kaimo telkšo Paršelio ežeras, teka Kaniavėlės upelis.
== Etimologija ==
Neaiškus vietovardis. Gali būti kilęs nuo upės pavadinimo Kaniava, Kaniavėlė. Vandenvardžių su šaknimi kan- Lietuvoje esama (Kanià, Kanỹs ež., Kãnė up.). Jų kilmė irgi neaiški (bandyta sieti su est. kaan „dėlė“ ar slavų kalbų kanja, kania, каня „suopis“). Dar būtų galima atkreipti dėmesį į prūsų žodį prūs. kanowe bei lenk. kanew, reiškiančius „statinė“ bei „didelis indas (su ąsa) skysčiams nešioti“ (tiesa, abu skoliniai iš vok. Kanne „statinė“). Su rus. кaнaвa („griovys“) nesietinas, nes tai vėlyvas skolinys iš lenk. kanał („kanalas“).
Labiau tikėtina, kad kaimo pavadinimas pirmesnis. Jis gali būti kilęs iš pavardės liet. Kãniava, Kaniáuka, Kanáuka, Kãniovas, bltr. Конеў, rus. Конев (← конь „žirgas“). Galėtų būti netgi bendrinis žodis, reiškiantis žirgyną ar žirgininkus (tą patvirtina netoliese esantys Kaniūkai, be to, šaltiniuose minima, kad Kaniavos gyventojai vertęsi žirgų auginimu).
== Istorija ==
Prie Kaniavos aptikta neolito stovykla, kapinynų, XV a. pilkapynas, buvo Kaniavėlės piliakalnis.
Kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras Kaniava minima XIV a. pabaigos Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašyme. Apie 1500 m. minimas karališkasis Kaniavos dvaras. XV a. – XVII a. Kaniava su karališkuoju dvaru ir girininkija buvo svarbus administracinis ir ūkinis centras, vadintas seniūnija, valsčiumi, miestu. XVIII a. – seniūnijos, nuo XX a. pradžios – valsčiaus centras. Senovėje Kaniavos ūkinis centras buvo dabartiniuose Panočiuose, o girininkijos sodyba – Praudoje.
Kaniavos gyventojai vertėsi daugiausia žirgų auginimu – pagal 1528 m. inventorių jie turėję pristatyti 17 žirgų. 1641 m. ordinacijoje Kaniava įvardinta kaip miestas, ji turėjo 40 valakų (~850 ha) žemės. 1672 m. rusų nusiaubta, likę apie 10 dūmų.
1795 m. buvo 20 kiemų, kuriuose gyveno Korsakai, Kavaliauskai, Chaleckai, Čeniai, Vaicekauskai, Mikolaikevičiai, Miklušiai, Bernatavičiai, Rudzevičiai, Švedai, Sužiedėliai, Lioliai, Marčiukai, Vaškeliai, Ikasalos. 1845–1850 m. bei kai kurių, išvardintų anksčiau, minimi Učkuroniai, Vaitkūnai, Vilčinskai, Sukackai, Plinkos, Kalonai, Šiškevičiai, Kiesos, Ščesnulevičiai, Pekoriai, Petrušiai.
1920 m. buvo Lenkijos, 1939 m. rugsėjo mėn., kai Vilniaus kraštą užėmė TSRS kariuomenė, Kaniava priskirta Baltarusijos TSR, 1940 m. rugpjūčio mėn. – Lietuvos TSR, per nacių okupaciją 1941 m. viduryje – Baltarusijos, 1943 m. rugsėjo mėn. – Lietuvos generalinei sričiai.
Nuo 1920 m. Kaniava buvo vienas kovos prieš Lenkijos administracijos vykdomą lietuvybės, lietuviškų mokyklų varžymo politiką židinių. 1922 m. kaimo gyventojai boikotavo Vidurinės Lietuvos seimo, vėliau – kitus rinkimus, dėl to patyrė represijų, kai kurie kalinti. Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 232 žmonės, iš kurių visi užsirašė lietuviais.
1934 m. uždaryta Ryto draugijos lietuviška mokykla. Per nacių okupaciją 1943–1944 m. kaimą kelis kartus puolė Armijos Krajovos partizanai: sudegino valsčiaus įstaigų pastatus, terorizavo ir apiplėšinėjo gyventojus, du jų nužudė. 1944 m. kovo mėn. gyventojai ginklu pasipriešino kaimą puolantiems tarybiniams partizanams, vieną jų nukovė. 1944 m. gegužės 7 d. prie Kaniavos įvyko Lietuvos vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos partizanų kautynės, per jas žuvo 12 lietuvių karių, 2004 m. jiems pastatytas paminklas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.