1.     

Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie kaimą

Kaniūkai – kaimas Utenos rajono savivaldybės šiaurinėje dalyje, 4 km į šiaurę nuo Užpalių miestelio, Šventosios upės dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras. Eina kelias 3607 Čelkiai–Jūžintai–Užpaliai .
Kaimo pietvakarinėje pusėje yra senos, jau neveikiančios, bet prižiūrimos kapinaitės, įrengtos nedidelėje kalvelėje, apaugusiomis senomis pušimis. Kapinės aptvertos 1,3 m aukščio akmenų mūro siena su arkiniais mūro vartais ir metaliniais vartais. Kapinėse išlikę 7 granitiniai ir teraciniai paminklai, su datomis 1879, 1882, 1908 ir 1946 m. Paskutiniai palaidojimai pokario metų aukos. Priešais kapines 1991 m. pastatytas kryžius (drožėjas Petras Kemėklis su žentu).
Kaniūkuose, Šventosios pakrantėje, yra pilkapynas (I tūkstm. vidurio, rasta palaikų liekanų, bronzinių papuošalų). Yra neįtvirtintos gyvenvietės, keramikos dirbinių liekanų.
== Istorija ==
Užpalių dvaro valdų liustracijos knygose pradedamas minėti nuo 1663 m. Kaimo pavadinimas kildinamas nuo slaviško žodžio „koniuchi“, nes čia buvo dvaro arklidės ir gyveno žirgus prižiūrėję ir auginę arklininkai.
Po 1863 m. sukilimo, carinė valdžia į Samaros guberniją ištrėmė valakinio ūkininko Jokūbo Rudoko 7 asmenų šeimą, o ūkyje apgyvendino stačiatikių Jefimo Sorokino ir Nikolajaus Petuškino šeimas.
1913 m. kaimas išskirstytas viensėdžiais, tačiau liko pagrindinė, apie vieną km besitęsianti gatvinė ūlyčia, apaugusi senais uosiais, klevais ir liepomis.
1941–1951 m. TSRS valdžia iš kaimo ištrėmė 10 šeimų, 1949 m. gyventojus suvarė į kolūkį, 1959 m. Kaniūkų ir dar trys skurdūs kolūkiai tapo Norvaišių tarybiniu ūkiu (vadovas Jonas Čiegis) centru.
Kaime yra biblioteka (nuo 1952 m. klubas-skaitykla), 1935–2005 m. veikė pradinė mokykla (vedėjai: Valerija Čerškutė-Karpevičienė, Gediminas Velutis, Alfonsas Baniūnas, Elena Gaučienė, Regina Abukauskienė). 1980 m. pastatyti kultūros namai, 1988 m. iš Norvaišių kaimo perkeltas medicinos punktas. 2001 m. gegužės 15 d. gyventojai susibūrė į kaimo bendruomenę.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

3020 (Miežiškiai-Taruškos)
2012 (Šėta-Beinaičiai-Nociūnai)
3106 (Krinčinas-Ličiūnai-Mieliūnai)
1009 (Viekšniai–Stočkai–Pievėnai)
1316 (Kučgalys-Kupreliškis-Lamokai)
A17 (Panevėžio aplinkkelis)
2202 (Klaipėda-Veiviržėnai-Endriejavas)
3808 (Slavikai-Sudargas)
3647 (Pandėlys-Suvainiškis-*Nereta)
4209 (Šilutė-Ramučiai-Gardamas)