Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kalvarijos savivaldybė » Kalvarijos seniūnija » Kalvarija (2012)      

Apie miestą

Kalvarija – miestas pietvakarių Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 18 km į pietus nuo Marijampolės. Kalvarijos savivaldybės, seniūnijos ir seniūnaitijos centras, Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos būstinė. Urbanistikos paminklas. Stovi Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia (pastatyta 1840 m.), sinagogų kompleksas, Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčia, veikia Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka, paštas (LT-69030). Stovi Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas (Laisvės paminklas, pastatytas 1928 m. (projektavo M. Balčiūnas), sovietinės okupacijos metais nugriautas, 1989 m. atstatytas), paminklas Lietuvei Motinai, pastatytas 1935 m. jaunalietuvių, nugriautas sovietmečiu, 1989 m. atstatytas.
== Etimologija ==
Spėjama, kad apie 1655 m. į šias vietas atsikėlęs pabėgėlis Trobius su šeima ir įkūręs sodybą. Vėliau atsirado daugiau gyventojų, todėl kaimas ir pavadintas Trobiais arba Triobiais (asmenvardinis vietovardis). Iš jų XVIII a. pradžioje išaugo Triobių-Kalvarijos miestelis.. Vėliau nusistovėjo Kalvarijos pavadinimas – tikriausiai nuo Kalvarijos dvaro, kuris įsikūrė XVII a. 2-ojoje pusėje prie nedidelio Šešupės vingio, dešiniajame upės krante. Kalvarijos vardas yra kilęs iš kalvos, esančios Jeruzalėje, vardo. Toje kalvoje buvo šventosios katalikų vietos, kryžiaus keliai su kulto pastatais, koplyčiomis. Vėliau panašių vietų atsirado daug kur Europoje, taip pat ir Lietuvoje (Žemaičių Kalvarija), nors kodėl Trobiai pavadinti Kalvarija, nėra aišku.
== Geografija ==
Miestas įsikūręs Kalvarijos kalvagūbryje, altitudė 115–123 m virš jūros lygio, Šešupės slėnyje ir terasose. Vakariniu miesto pakraščiu eina magistralė „Via Baltica“. Per Šešupę nutiesti 6 tiltai ir tilteliai. Yra molio telkinys. Kalvarijos geležinkelio stotis yra Jungėnuose, 4 km link Marijampolės. Kalvarijos vakarinėje dalyje, prie Šešupės užtvankos, yra poilsiavietė su poilsio parku, paplūdimiu ir žaidimų aikštelėmis. Už 2 km į pietus telkšo Orija. Kalvarijos pagrindiniai keliai 200 Kalvarija–Gražiškiai–Vištytis ir 131 Alytus–Simnas–Kalvarija , taip pat aplinkkelis A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai , kuris yra dalis europinio kelio E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha . Kalvarijos vakarinėje dalyje, prie Šešupės užtvankos, yra poilsiavietė su poilsio parku, paplūdimiu ir žaidimų aikštelėmis. Šalia miesto veikė Kalvarijos-Budzisko pasienio punktas.
== Istorija ==
Gyvenvietė nuo 1640 m. kūrėsi Alytaus girios vakariniame pakraštyje. 1660 m. minimas Trobių (ar Triobių) kaimas. XVII a. šios žemės priklausė Pacams, Sapiegoms. 1700 m. jau minimas Triobių-Kalvarijos miestelis. 1705 m. didikas Mykolas Juozapas Sapiega išrūpino gyvenvietei miesto teises ir herbą. 1715 m. Kalvarija gavo savivaldos teisę, o 1791 m. – miesto teises. Prieš 1782 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia, prie jos veikė parapinė mokykla.
1821 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, 1883 m. – Kalvarijos cerkvė. 1841 m. atidaryta amatų mokykla, 1863 m. – ligoninė. XIX a. pradžioje pro Kalvariją nutiestas plentas Sankt Peterburgas–Varšuva, prie jo apie 1820–1825 m. pastatyta pašto stotis (arch. Vaclovas Ričelis), išlikusi iki šių dienų. Caro laikais svarbi politinių kalinimo vieta buvo Kalvarijos kalėjimas. Būdama prie Peterburgo–Varšuvos kelio Kalvarija XIX a. sparčiai plėtėsi. 1880 m. įkurtas šerių valymo fabrikas, vilnų karšykla su verpykla ir milo vėlykla (sudegė 1911 m.). XIX a. pabaigoje Kalvarija – Suvalkų gubernijos miestas, apskrities centras.
Ano meto bažnytkaimyje gyveno ir draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Pietų Lietuvoje organizavo kun. Adomas Grinevičius, knygnešiai Juozas Kancleris, Agota Zigmantaitė ir kiti. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kalvarijos parapijos vikaru dirbo SSRS okupacijos metais NKVD suimtas ir sušaudytas vyskupas Vincentas Borisevičius.
XX a. pradžioje veikė 9 pramonės įmonėlės, pašto ir telegrafo stotis. 1906 m. įkurtas Žiburio draugijos skyrius, nuo 1908 m. prie jo veikė pradžios mokykla, 1910 m. – biblioteka-skaitykla. 1912–1914 m. veikė muzikos, literatūros ir dramos draugijos „Gabija“ skyrius. I pasaulinio karo metais kaizerinės Vokietijos kariuomenė iš Žydkiemio į Šeštokus per Kalvariją tiesė siaurąjį geležinkelį, jis turėjo sujungti platųjį Rytprūsių geležinkelį Gumbinė–Tolminkiemis–Žydkiemis su plačiuoju Užnemunės geležinkeliu. Šis karinis lauko (vok. Heeresfeldbahn) bėgių kelias liko nebaigtas statyti. 1915 m. Kalvarija sudegė.
Pokaryje veikė malūnas, pieninė, vyno darykla, papirosų fabrikas, 1926 m. iš Tauragės atkelta psichiatrijos ligoninė. 1920 m. rugsėjo 16 d. miestelyje prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos derybos dėl teritorinių klausimų, tačiau greitai nutrūkusios dėl to, kad Lietuvos delegacija nesutiko pripažinti Suvalkų apskrities ir Augustavo apskrities užgrobimo.
Miestelis labai nukentėjo per II pasaulinį karą – sudegė apie 70 proc. pastatų, vokiečių okupacijos valdžia čia įsteigė karo belaisvių stovyklą. Po karo Kalvarijos apylinkėse veikė Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė vilnos verpimo fabrikas „Orija“ (nuo 1956 m.), pieno miltelių fabrikai, žemės ūkio technikos remonto dirbtuvės, maisto pramonės technikumas.
1991 m. patvirtintas dabartinis Kalvarijos herbas.
== Architektūra ==
Senamiestis išsidėstęs prie upės, pietryčiuose, naujoji miesto dalis – šiaurės vakaruose. Kalvarijos senamiesčio spindulinis planas susiklostė iki XIX a. vidurio. Centras, sutvarkytas pagal 1892 m. planą, yra urbanistikos paminklas (75 ha). Prie aikštės yra:
Dvibokštė trinavė halinė Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, pastatyta 1840 m., architektas Henrikas Markonis, 1905 m. išplėsta, pristatyti bokštai. Bažnyčios šventoriuje:
neoklasicistinių formų šventoriaus vartai, 1935 m., projektavo inžinierius Povilas Butrimas, su skulptūromis, 1936 m., skulptorius Matas Menčinskas,
medinis kryžius, 1943 m.
Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta ~1800 m.
Sinagogų kompleksas:
barokinė sinagoga, XVIII a. antra pusė,
eklektinė sinagoga, XIX a. antra pusė,
plytų stiliaus Talmudo mokykla ir rabino namas, XIX a. antra pusė XX a. pradžia.
Arklių pašto stoties pastatų kompleksas: paštas, arklių keitimo stotis, smuklė (1820–1825 m., architektas Vaclovas Ričelis).
== Švietimas ir kultūra ==
Kalvarijos gimnazija
Kalvarijos suaugusiųjų vidurinė mokykla
Kalvarijos krašto etnografijos muziejus Kalvarijos vidurinėje mokykloje.
V. Svitojaus kaimo kapelos „Gegužio žiedai“ muziejus.
Kalvarijos savivaldybės viešoji biblioteka
Sekmadieniais Kalvarijoje vyksta didžiausias Suvalkijos sendaikčių turgus, dar vadinamas „blusų turgumi“.
== Ekonomika ==
Pramonės svarbiausios šakos – maisto, medienos apdirbimo pramonė, statybos paslaugos. Didžiausios bendrovės – „Rimedis“, „Kalvarijos statyba“, „Šaltekšnis“, „Extra užkandžiai“, bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ Kalvarijos cechas.
== Sportas ==
FK Kalvarija (futbolas)
== Miestų partnerystė ==
Suvalkai, Lenkija
Sokulka, Lenkija
Dambrava, Lenkija
Punskas, Lenkija
Barcianai, Lenkija
Seinai, Lenkija
Venglinecas, Lenkija
Suchovola, Lenkija
Štabinas, Lenkija
Alpagas, Italija

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.