Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Švenčionių rajono savivaldybė » Kaltanėnų seniūnija » Kaltanėnai (2021)      

Apie miestelį

Kaltanėnai – miestelis Švenčionių rajono savivaldybės šiauriniame pakraštyje, 10 km į šiaurę nuo Švenčionėlių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis yra kelių 111 Utena–Kaltanėnai–Švenčionys ir 114 Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina sankryžoje. Pro Kaltanėnus nutiestas Utenos–Švenčionėlių geležinkelis. Veikia biblioteka, paštas (LT-18028), turizmo ir pramogų centras „Prie Žeimenos“, Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras (buvusi pagrindinė mokykla).
== Etimologija ==
Manoma, kad miestelio pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo ežero vardo Kaltanis, pridėjus priesagą -ėnai.
== Geografija ==
Kaltanėnai įsikūrę Žeimenio paežerėje, ties ta vieta, kur iš jo išteka Žeimena, abipus Žeimenos upės. Miestelis įeina į Aukštaitijos nacionalinio parko ribas. Greta miestelio yra Kaltanėnų kaimas.
== Istorija ==
Prie Kaltanėnų, Degutinės miške, yra 6 pilkapiai, kurių sampilai 10–18 m skersmens, 0,6–1,5 m aukščio, jų forma būdinga IX a.–XII a.
Kaltanėnai istorijos šaltiniuose minimi nuo XV a. ketvirto dešimtmečio, kai Ldk Žygimantas Kęstutaitis juos padovanojo didikams Narbutams. 1512 m. minimas Kaltanėnų dvaras, XVII a. pradžioje – miestelis. 1633 m. pastatyta bažnyčia, įkurtas pranciškonų vienuolynas, uždarytas 1832 m. 1797–1804 m. prie vienuolyno veikė apskrities, nuo 1804 m. pradinė mokykla. Per 1654–1667 m. karą bažnyčia sudegė, 1696 m. atstatyta. 1740–1767 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia su aštuonkampe varpine.
XIX a. 2-ojoje pusėje Kaltanėnai garsėjo galvijų ir arklių turgumi. Draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimą Kaltanėnuose organizavo kun. J. Burba (mirė ir palaidotas Kaltanėnuose), knygnešius rėmė ir slaptą lietuvių mokyklą įkūrė K. Baužys. XIX a. Kaltanėnai buvo miestelis Švenčionių apskrities Labanoro valsčiuje.
1895–1899 m. nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys–Adutiškis–Švenčionys–Švenčionėliai–Utena–Panevėžys, įrengta Kaltanėnų geležinkelio stotis. 1905 m. vyko anticarinės demonstracijos. 1920–1939 m. Kaltanėnai priklausė Lenkijai. Jos valdžia 1922 m. uždarė „Ryto“ draugijos mokyklą, varžė lietuvių kunigų veiklą. 1922 m. gyventojai lietuviai boikotavo Vidurinės Lietuvos seimo, 1928 m. – Lenkijos seimo rinkimus. Nuo 1936 m. lietuvių kultūros veiklą plėtojo „Ryto“ draugijos, Šv. Kazimiero draugijos skyriai. 1940 m. įsteigta biblioteka, ambulatorija.
Po II pasaulinio karo) apylinkėse veikė Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanai. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2012 m. vasario 20 d. patvirtintas Kaltanėnų herbas.
== Architektūra ==
Miestelio dalis tarp ežero ir upės užsibaigia aikšte. Senoji miestelio aikštė – urbanistikos paminklas.
Kaltanėnų linijinio plano miestelio senoji dalis Žeimenos upės dešiniajame krante susiklostė XVI a. – XX a. ketvirto dešimtmečio pabaigoje. Neogotikinėje vienbokštėje Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčioje, pastatytoje 1909 m., (archit. Antonas Filipovičius-Dubovnikas) yra du vertingi vėlyvojo baroko altoriai (abu XVIII a., manoma, perkelti iš 1740–1767 m. statytos bažnyčios).
XIX a. pirmosios pusės – XX a. pirmosios pusės dvaro sodyboje išliko medinis dviaukštis svirnas, statytas apie 1838 m., turi klasicizmo bruožų.
Išliko XIX a. įkurto parko fragmentų. 2004 m. pastatytas Kryžius Kaltanėnų valsčius kovotojams, čia palaidoti keli Lietuvos partizanai. Nudžiūvęs Kaltanėnų ąžuolas – sunykęs gamtos paminklas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.