Kalotė (seniau Kolatė) – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 10 km į šiaurę nuo Klaipėdos (3 km į rytus nuo Girulių). Kalotės seniūnaitijos centras, Naujosios Kalotės seniūnaitija. Yra biblioteka, senoji Kalotės mokykla, Kalotės geležinkelio stotelė, keletas sodybų, netoliese rasti kapai su akmenų vainikais (paplitę I tūkstm. 1-ojoje pusėje), karčiama. Netoliese stūkso Kalotės piliakalnis.
== Etimologija ==
Kalotės pavadinimas yra neaiškios kilmės. Ežero (dar žinomo kaip Žvejonės ežeras) pavadinimas minimas vėlai, todėl manoma, kad kaimo vardas pirminis. Jis istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 m. (Kalaten). Vėliau šiuo vardu buvo vadinamas kaimas ir dvaras (Callathen daß dorff, 1511–1520 m.). Kazimieras Būga pavadinimą siejo su prūsišku asmenvardžiu Kalioth (< kalė), o Vilius Pėteraitis laikė baltiškos šaknies *kal- 'šviesus, baltas' vediniu.
== Geografija ==
Vakaruose telkšo Kalotės ežeras. Priklauso Pajūrio regioniniam parkui. Rytinė Kalotės dalis priskirta Klaipėdos miestui. Prie kaimo kertasi plentai A13 Klaipėda–Liepoja ir 168 Klaipėda–Kretinga . Dabartinio Kalotės kaimo ribos neatitinka istorinių ‒ prie jos prijungti keli aplinkiniai kaimai abiejose Palangos–Klapėdos plento pusėse, kaimas auga kaip Klaipėdos priemiestis.
== Istorija ==
Tai viena seniausių pajūrio gyvenviečių, minima nuo 1253 m. XV a. kaimo apylinkėse buvo surašytos žemės. Iš vienos privilegijuotos valdos išsivystė kulminis Kalotės dvaras, dominavęs gyvenvietėje iki XIX a. pradžios. Nuo 1552 m. minima karčema.
XIX a. pabaigoje nutiesus geležinkelį įkurta geležinkelio stotis, nuo 1895 m. ėmė veikti mokykla. Gyvenvietėje išsiskyrė dvarvietė, įsikūrusi į šiaurę nuo geležinkelio – ją sudarė gyvenamųjų ir ūkinių pastatų kompleksas, parkas. Išilgai kaimo keliuko, iš rytų į vakarus ežero link išsidėstė karčema ir dvaro valstiečių sodybos. Į rytus nuo dvaro, išilgai kito kelio įsikūrė mokykla ir plytinė.
Po II pasaulinio karo karo buvusioje dvarvietėje įsikūrė gamybinis centras, dalis pastatų buvo nugriauta. Sovietmečiu gyvenvietė buvo kolūkio centras, pastatyta naujų namų, viensėdžiai sunyko. 1996 m. dalis kaimo priskirta Klaipėdos miestui.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Girkaliai (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Priekulė (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Mazūriškiai (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Dovilai (2012, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Kretingalė (2012, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Pėžaičiai (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Lyveriai (2023, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Mataičiai (2013, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Rudgalviai (2013, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Šalpėnai (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Pakruojis (2012, Pakruojo rajono savivaldybė)
Kulukiškės (2023, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Myliai (2024, Švenčionių rajono savivaldybė)
Gintališkė (2012, Plungės rajono savivaldybė)
Kirnaičiai (2012, Joniškio rajono savivaldybė)
Gintaučiai (2013, Raseinių rajono savivaldybė)
Dainava (2012, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Čičinai (2012, Jonavos rajono savivaldybė)
Paberžė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Noriūnai (2022, Pakruojo rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Suvieko apylinkės nuo vandens bokšto
Skapiškis nuo vandens bokšto
Stelmužės apylinkės nuo pasienio bokšto
Vaickūniškės nuo vandens bokšto
Šešuolėlių I apylinkės nuo vandens bokšto
Joniškis nuo vandens bokšto
Senasis Dūkštas (Dūkšteliai) nuo vandens bokšto
Rykantai nuo vandens bokšto
Salamiestis nuo vandens bokšto
Degučių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
5010 (Babriškės-Tolkūnai)
4263 (Švėkšna-Daukšaičiai-Veiviržėnai)
4814 (Želva-Šešuoliai)
2230 (Žvelsėnai-Pikteikiai)
1808 (Kaišiadorys-Stasiūnai-Triliškės)
3203 (Rietavas-Tverai-Varniai)
3511 (Nemakščiai-Taubučiai-Pratvalkai)
147 (Tauragė-Pašventys)
4223 (Šilutė-Užliekniai)
2519 (Druskininkai-Liškiava-Panara-Janionys)