Kalniečiai – Kauno miesto dalis šiaurės rytiniame pakraštyje, į šiaurę nuo Žaliakalnio ir į vakarus nuo Dainavos. Pastatyti 1975–1985 m. (architektai A. Steponavičius, G. Miškinienė, A. Krasilnikova). Bendras plotas – 78,39 ha, iš jų parko teritorijos – 14,86 ha. Susideda iš trijų mikrorajonų. Vyrauja daugiaaukščiai namai. Yra LSMUL Kauno Klinikos, keli prekybos centrai, VDU „Rasos“ gimnazija, Kauno Antano Smetonos gimnazija, Kalniečių poliklinika, Kalniečių parkas su tvenkiniu.
== Istorija ==
XIX a. viduryje nutiesus plentą Kaunas–Ukmergė, abipus jo buvo pradėti statyti gyvenamieji pastatai, vietovė vadinta Kalnytė. XX a. pradžioje pastatytas VII Kauno fortas.
1954 m. įkurta biblioteka, vėliau darželis-mokykla, 3 lopšeliai-darželiai, silpnaregių mokykla internatas, vaikų globos namai, neprigirdinčiųjų internatinė mokykla.
1980 m. pastatytas prekybos centras „Vitebskas“ (architektai V. Juršys, V. Paipalas; dabartinis „Iki“), 1986 m. – „Kalniečiai“ (architektas E. Miliūnas).
== Architektūra ==
Vyrauja vadinamosios Kauno serijos 5, 9 ir 12 aukštų surenkamieji stambiaplokščiai gyvenamieji namai. Reikšmingiausia tuometinė naujovė – kompozicinis namų sutelkimas aplink pėsčiųjų gatves – kiemus. Jos veda į prekyvietes, autobusų ir troleibusų stoteles, mokyklas, vaikų darželius. Namai kiemo fasadais priartinti vienas prie kito. Savitų bruožų Kalniečiams suteikia namų numeracija ir gatvių pavadinimų užrašai: namų numeriai dideli (3×4 m), kiekvienoje gatvėje skirtingos spalvos.
Pagal tipinius projektus pastatytos 3 vidurinės mokyklos, 7 vaikų lopšeliai ir darželiai, pagal individualų projektą pastatytas prekybos centras „Vitebskas“ (1980 m., architektai V. Juršys, V. Paipalas), parduotuvė „Šiaurinė“, vienas didžiausių tuo metu prekybos centrų Baltijos šalyse „Kalniečiai“ (1981–1988 m., architektas E. Miliūnas). 1984 m. rajono centro vietai pabrėžti, jo erdvinei ir tūrinei struktūrai paįvairinti prie „Vitebsko“ prekybos centro pagal individualų projektą pastatyti trys 16 aukštų 90 butų gyvenamieji namai (architektas E. Andrašius). 1985 m. įrengta 5 ha aikštė su skveru, baseinu ir naktį apšviečiamais fontanais (architektas V. Juozaitis).
1983 m. Kalniečių gyvenamojo rajono kūrėjams paskirta TSRS Ministrų Tarybos premija už geriausią projektą ir jo įgyvendinimą.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Žemutiniai Kaniūkai (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Murava (2024, Kauno miesto savivaldybė)
Jiesia (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Ramovės (2024, Kauno miesto savivaldybė)
Naugardiškė (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Kalniečiai (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Gričiupis (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Rokeliai (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Naujamiestis (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Panerys (2024, Kauno miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Jokūbiškiai (2021, Radviliškio rajono savivaldybė)
Gelvonai (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Gėla (2017, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vencavai (2018, Zarasų rajono savivaldybė)
Gužiai (2023, Švenčionių rajono savivaldybė)
Rečionys (2020, Ukmergės rajono savivaldybė)
Minija (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Bajorai (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Viečiūnai (2018, Druskininkų savivaldybė)
Giedraičiai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Zadvarninkai nuo vandens bokšto
Miroslavas nuo vandens bokšto
Kazokinė nuo vandens bokšto
Žaizdrių apylinkės nuo vandens bokšto
Pasvalys nuo vandens bokšto
Vyžuonos nuo vandens bokšto
Panorama nuo Prelomčiškės piliakalnio
Kielių apylinkės nuo vandens bokšto
Katinai nuo vandens bokšto
Gruožninkų apylinkės nuo bokštelio žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
3209 (Rietavas-Žadvainiai-Judrėnai)
2304 (Darbėnai-Šventoji)
155 (Kuršėnai-Mažeikiai)
1204 (Kavarskas–Taujėnai–Vadokliai–Ramygala)
3309 (Jieznas-Sobuva)
4911 (Vijeikiai-Biliakiemis-Kuktiškės)
213 (Aleksandrija-Ginkūnai)
4604 (Anulynai-Tirkšliai)
3701 (Kulai I-Mažieji Rūšupiai)
1812 (Žiežmariai-Nemaitonys-Stakliškės)