Kalniečiai – Kauno miesto dalis šiaurės rytiniame pakraštyje, į šiaurę nuo Žaliakalnio ir į vakarus nuo Dainavos. Pastatyti 1975–1985 m. (architektai A. Steponavičius, G. Miškinienė, A. Krasilnikova). Bendras plotas – 78,39 ha, iš jų parko teritorijos – 14,86 ha. Susideda iš trijų mikrorajonų. Vyrauja daugiaaukščiai namai. Yra LSMUL Kauno Klinikos, keli prekybos centrai, VDU „Rasos“ gimnazija, Kauno Antano Smetonos gimnazija, Kalniečių poliklinika, Kalniečių parkas su tvenkiniu.
== Istorija ==
XIX a. viduryje nutiesus plentą Kaunas–Ukmergė, abipus jo buvo pradėti statyti gyvenamieji pastatai, vietovė vadinta Kalnytė. XX a. pradžioje pastatytas VII Kauno fortas.
1954 m. įkurta biblioteka, vėliau darželis-mokykla, 3 lopšeliai-darželiai, silpnaregių mokykla internatas, vaikų globos namai, neprigirdinčiųjų internatinė mokykla.
1980 m. pastatytas prekybos centras „Vitebskas“ (architektai V. Juršys, V. Paipalas; dabartinis „Iki“), 1986 m. – „Kalniečiai“ (architektas E. Miliūnas).
== Architektūra ==
Vyrauja vadinamosios Kauno serijos 5, 9 ir 12 aukštų surenkamieji stambiaplokščiai gyvenamieji namai. Reikšmingiausia tuometinė naujovė – kompozicinis namų sutelkimas aplink pėsčiųjų gatves – kiemus. Jos veda į prekyvietes, autobusų ir troleibusų stoteles, mokyklas, vaikų darželius. Namai kiemo fasadais priartinti vienas prie kito. Savitų bruožų Kalniečiams suteikia namų numeracija ir gatvių pavadinimų užrašai: namų numeriai dideli (3×4 m), kiekvienoje gatvėje skirtingos spalvos.
Pagal tipinius projektus pastatytos 3 vidurinės mokyklos, 7 vaikų lopšeliai ir darželiai, pagal individualų projektą pastatytas prekybos centras „Vitebskas“ (1980 m., architektai V. Juršys, V. Paipalas), parduotuvė „Šiaurinė“, vienas didžiausių tuo metu prekybos centrų Baltijos šalyse „Kalniečiai“ (1981–1988 m., architektas E. Miliūnas). 1984 m. rajono centro vietai pabrėžti, jo erdvinei ir tūrinei struktūrai paįvairinti prie „Vitebsko“ prekybos centro pagal individualų projektą pastatyti trys 16 aukštų 90 butų gyvenamieji namai (architektas E. Andrašius). 1985 m. įrengta 5 ha aikštė su skveru, baseinu ir naktį apšviečiamais fontanais (architektas V. Juozaitis).
1983 m. Kalniečių gyvenamojo rajono kūrėjams paskirta TSRS Ministrų Tarybos premija už geriausią projektą ir jo įgyvendinimą.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Marvelė (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Linksmadvaris (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Lampėdžiai (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Kaunas (2012, Kauno miesto savivaldybė)
Kaunas (2023, Kauno miesto savivaldybė)
Vičiūnai (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Petrašiūnai (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Vaišvydava (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Girios Alėja (2024, Kauno miesto savivaldybė)
Narsiečiai (2021, Kauno miesto savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Pagarduviai (2023, Radviliškio rajono savivaldybė)
Sintautai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Kuosėnai (2019, Kupiškio rajono savivaldybė)
Bučiūnai (2013, Birštono savivaldybė)
Salos (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Staniūnai (2012, Panevėžio rajono savivaldybė)
Želsva (2018, Marijampolės savivaldybė)
Šukaičiai (2021, Klaipėdos rajono savivaldybė)
Beižionys (2012, Elektrėnų savivaldybė)
Papieviai (2013, Plungės rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Panorama nuo Lajų tako apžvalgos bokšto
Kriaunos nuo vandens bokšto
Kiauklių apylinkės (Stepanava) vandens nuo bokšto
Kasčiukiškės nuo vandens bokšto
Štadvilių apylinkės nuo sandėlių
Vasaknos nuo vandens bokšto
Bijutiškis nuo vandens bokšto
Panorama nuo Rokantiškių piliakalnio
Panorama nuo Mielėnų piliakalnio
Panorama nuo Pakalniškių piliakalnio
Atsitiktiniai kelių turai
1221 (Burbiškis-Mačionys-Leliūnai)
2217 (Klaipėda-Dargužiai-Karklė)
2309 (Palanga-Lazdininkai)
4117 (Pagrybė-Rūteliai)
4405 (Švenčionys-Naujas Strūnaitis-Svitailiškė*)
1237 (Diktarai-Kudoriškis-Skiemonys)
4220 (Verdainė-Pašyšiai)
4813 (Kreiviai-Siesikai)
3203 (Rietavas-Tverai-Varniai)
4271 (Rūgailiai-Minija)