Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Šakių rajono savivaldybė » Kidulių seniūnija » Kaimelis (Kiduliai) (2013)      

Apie kaimą

Kaimelis – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, prie kelio 3807 Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai , prie Kidulių ir Šiaudinės, 3 km į pietryčius nuo Jurbarko, Nemuno kairiajame krante, abipus Vinkšnupio upokšnio. Seniūnaitijos centras.
== Istorija ==
Minimas 1295 m. kaip Kymel ar Kimel Petro Dusburgiečio „Prūsijos žemės kronikoje“, 1559 m. Grigaliaus Valavičiaus „Lietuvos girių aprašyme“. Nuo 1685 m. čia būta katalikiškos koplyčios. Ją pastatė Kidulių dvarininkas Kiršenšteinas. 1737–1739 m. joje pamaldas laikydavo žemaičių vyskupas Mikalojus Karpis (čia ir palaidotas). 1758 m. pastatyta Plokščių parapijai priklausiusi bažnyčia. 1860 m. pastatyta medinė vienbokštė Kaimelio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, joje yra M. K. Čiurlionio tapytas Šv. Roko paveikslas.
Kaimelis nuo Kidulių atsiskyrė 1787 m. Senųjų aktų archyve (AGAD), Varšuvoje, yra saugojamas 1787 m. dvarų, priklausančių Ignotui Potockiui ribų atskyrimas.
Po trečiojo ATR padalinimo 1797 m. Užnemunė atiteko Prūsijai.
1808 m. nustatyta riba Nemuno upe tarp carinės Rusijos ir Varšuvos kunigaikštystės. Šiame žemėlapyje[paaiškinti] tarp palei Nemuną išsidėsčiusių gyvenviečių, dvarų, pažymėtas ir Kaimelis. Kaimelio vietovė tankiau užstatyta ir didesnė nei Kidulių.
Jono Jeronimo Krišpino-Kiršenšteino laikų mūrinis dvaras su rūsiu, dabartinėje Kaimelio dvaro teritorijoje iškilo XVII a. pabaigoje. 1853 m. rugsėjo 16 d., pirkimo-pardavimo sutartimi Kaimelio dvaras perėjoa Simono Povilaičio nuosavybėn (ūkininkui iš Šilgalių kaimo). Naujieji savininkai apgriuvusį Jono Jeronimo Krišpino-Kiršenšteino laikų dvarą nugriovė ir jo vietoje 1866 m. pastatė naujus neoklasicistinio stiliaus rūmus. Kad šis statinys statytas senojo, XVII a. pastato vietoje, įrodo po juo esantys senieji rūsiai, minimi 1828 m. inventoriuje. 1866 m. statyti dvaro rūmai išlikę iki šių dienų, taip pat raudonų plytų špitolė, balandinė, ledainė.
1938 m. pastatytas Pavasarininkų paminklas. Išliko knygnešio J. Stasiulaičio sodyba.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.