Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Jurbarko rajono savivaldybė » Juodaičių seniūnija » Juodaičiai (2017)      

Apie kaimą

Juodaičiai – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 9 km į pietvakarius nuo Ariogalos, kelių 3513 Uždubysys–Juodaičiai–Griciai ir 1709 Seredžius–Juodaičiai–Mituva–Keryvai sankryžoje. Seniūnijos centras, yra Centro, Gausantės ir Paupio seniūnaitijos. Stovi Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia (pastatyta 1931 m.), yra Juodaičių pagrindinė mokykla, biblioteka, Klausučių kultūros centro Juodaičių skyrius, paštas (LT-74042), medicinos punktas. Stovi paminklas partizanų žūties vietoje, pastatytas 1998 m.
Per kaimą teka Mituvos intakas Paupys.
== Etimologija ==
Pagal žmonių pasakojimus, senovėje čia buvusi vien juoda giria. Pirmieji gyventojai atvykę nuo Ariogalos pusės, įsteigę kaimelį Juodgiriais vadinamą. Tuo metu prie vietovės dar buvęs ir nedidelis Juodžio ežerėlis, vėliau išnykęs ar nuleistas. Nuo šio ežerėlio vietovė gavusi naują vardą ir buvusi Juodaičiais vadinama.
== Istorija ==
Kaimas 1614 m. dovanotas Ariogalos klebonijai. 1780 m. pastatyta medinė koplyčia, 1862 m. – pirmoji Juodaičių bažnyčia, 1915 m. ji sudegė, 1917 m. pastatyta laikina bažnyčia, 1931 m. pastatyta Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, restauruota 1944 m. XIX a. Juodaičiai – Kauno apskrities Ariogalos valsčiaus kaimas.
Juodaičiai kiek pakilo nepriklausomybės metais. Išvesti geresni keliai, įruošti betoniniai tiltai, pagerintas žemės dirbimas. Buvo mokykla (įsteigta 1919 m.), lentpjūvė (nuo 1929 m.), malūnas, pašto agentūra, 3 privačios krautuvės, kelios kultūrinės ir jaunimo organizacijos. II pasaulinio karo metu Juodaičiai kiek nukentėjo.
Apylinkėse veikė Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanai, 1948 m. prie Juodaičių NKVD sunaikino partizanų štabo slėptuvę, žuvo rinktinės vadas Juozas Čeponis, partizanai A. Geležius, A. Mileris. Žūties vietoje 1998 m. pastatytas paminklas.
Nuo 1947 m. veikia biblioteka, nuo 1957 m felčerių ir akušerių punktas, 1961 m. pastatyti kultūros namai, 2002 m. medicinos punktas. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.