Josvainiai – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, kairiajame Šušvės krante, prie kelio 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai , 10 km į pietvakarius nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia (pastatyta 1903 m.), kapinių koplyčia, yra Josvainių gimnazija, paštas (LT-58017), žirgynas, medžio apdirbimo įmonės, jaunimo centras, socialinis ir ugdymo centras (senelių ir vaikų globos namai, vaikų darželis), kultūros namai, biblioteka. 1989 m. atidengtas memorialas Josvainių žemės partizanams.
== Etimologija ==
Miestelio pavadinimas kildinamas iš spėjamo asmenvardžio Josvainis (tokiu pavadinimu yra ir upelis Krekenavos apylinkėse).
== Geografija ==
Netoli miestelio yra Josvainių kaimas, o kitame Šušvės upės krante – Juodkaimiai. Prie Josvainių yra Šušvės geomorfologinis draustinis, į šiaurę nuo miestelio – Josvainių miškai.
== Istorija ==
Josvainiai - viena senųjų žemaičių gyvenviečių. Yra rastas senovinis dviašmenis kirvis. XIV a. buvo Josvainių pilis, kurią ne kartą puolė kryžiuočiai, minimas Josvainių valsčius. 1486 m. paminėtas Josvainių miestelis, yra 1529–1567 m. neprivilegijuotųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos miestų sąraše. Iki 1569 m. didžiųjų kunigaikščių Josvainių dvaras. 1590 m. pastatyta medinė Josvainių bažnyčia. 1595 m. buvo 112 sodybų. 1624 m. Josvainiai gavo turgų privilegiją. 1699 m. suteiktos Magdeburgo teisės.
Josvainiai labai nukentėjo per XVII a. vidurio – XVIII a. pradžios karus. XVIII a. karų su švedais metu pilis sugriauta. 1792 m. kovo 29 d. miesteliui suteikta savivalda, miesto teisės ir Josvainių herbas. 1812 m. čia vyko Napoleono armijos mūšis su Rusijos kariuomene. 1831 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai. XIX a. pabaigoje apie trečdalis gyventojų buvo žydai, miestelyje buvo bažnyčia ir sinagoga. XIX a. pabaigoje Josvainių apylinkėse draudžiamąją lietuvišką spaudą platino knygnešiai A. Raščiukas, J. Stoškus. 1894 m. nukentėjo nuo gaisro. XIX a. Josvainiai buvo miestelis ir dvaras Kauno apskrityje. 1900 m. Josvainiuose veikė 50 amatininkų.
1899–1903 m. pastatyta neogotikinė dvibokštė, kryžminio plano Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia. 1910 m. atidaryta vaistinė. 1941 m. vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta apie 280 gyventojų, daugiausia žydų. 1941 m., 1947–1949 m. iš Josvainių ištremti 28 gyventojai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Lietuvos partizanai.
1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 2006 m. patvirtintas dabartinis Josvainių herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Pauslajys (2023, Kėdainių rajono savivaldybė)
Šilainiai (2021, Kėdainių rajono savivaldybė)
Pašušvys (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Pašušvys (2019, Kėdainių rajono savivaldybė)
Vilainiai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Naujieji Lažai (2021, Kėdainių rajono savivaldybė)
Skaistgiriai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Žeimeliai (2020, Kėdainių rajono savivaldybė)
Sirutiškis (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Gineitai (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Juodeliai (2021, Kalvarijos savivaldybė)
Pašilė (2013, Ukmergės rajono savivaldybė)
Vengerinė (2024, Rokiškio rajono savivaldybė)
Alantės (2020, Panevėžio rajono savivaldybė)
Traksėdžiai (2012, Šilutės rajono savivaldybė)
Cirkliškis (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Papilė (2012, Akmenės rajono savivaldybė)
Karalgiris (2020, Kauno rajono savivaldybė)
Kelmė (2017, Kelmės rajono savivaldybė)
Ruzgai (2013, Mažeikių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Dubingiai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Pakalnių piliakalnio
Žalvariai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Bilionių piliakalnio
Joniškis nuo centrinio vandens bokšto
Paberžė nuo senojo vandens bokšto
Kernavės piliakalnių panorama
Utenėlės apylinkės nuo vandens bokšto
Salakas nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Stakliškių panorama nuo kalvos
Atsitiktiniai kelių turai
4911 (Vijeikiai-Biliakiemis-Kuktiškės)
2504 (Kapčiamiestis-*Sopockinas)
2408 (Salamiestis-Alizava-Kupreliškis-Galintiškis)
3513 (Padubysys-Juodaičiai-Griciai)
158 (Kelmė-Užventis)
4410 (Šutai-Daumilai-Gelednė)
2116 (Pluskiai-Žibuoklės-Katiliškė)
1928 (Daugėliškiai-Lelerviškiai-Liučiūnai)
1212 (Troškūnai-Latavėnai-Didžiuliškiai)
1808 (Kaišiadorys-Stasiūnai-Triliškės)