Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Vilniaus miesto savivaldybė » Verkių seniūnija » Jeruzalė (2022)      

Apie miesto dalį

Jeruzalė – Vilniaus miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro, tarp Jeruzalės ir Geležinio Vilko gatvių. Gyvenamieji namai išsidėstę tarp Baltupių, Santariškių ir Verkių regioninio parko. Šalia yra Kalvarijų šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia su Kalvarijų kryžiaus kelio kompleksu, kuris davė vardą gyvenamajam rajonui. Jeruzalėje įsteigta Vilniaus Jeruzalės vidurinė mokykla, yra Jeruzalės skulptūrų sodas.
Šiaurėje atsiremia į Mokslininkų gatvę, iš vakarų – į Geležinio vilko gatvę, iš pietų – į Ateities gatvę, o rytinę jos dalį kerta Jeruzalės gatvė. Jeruzalėje susikerta priemiestinis maršrutinis transportas su dešimtimis Vilniaus miesto maršrutinio transporto numerių. Jeruzalės ir Ateities gatvėmis taip pat kursuoja 1G ir 2G greitieji autobusai.
== Istorija ==
Gyvenvietė gavo savo pavadinimą XVII a. 2-ojoje pusėje. 1905 m. Riešės valsčiaus Jeruzalės palivarke (Verkių dvaro valda) gyveno 17 žmonių. Kaimas buvo gan išsivystęs – čia buvo bažnyčia, vaistinė, nedidelė ligoninė, kur dirbo gydytojas Rutkovskis, maisto prekių parduotuvė, mokykla, kurią lankė Jerozolimkos ir gretimų Bajorų, Prašiškių, Oškincovo, Kšižakovo ir Fabijoniškių kaimų gyventojai ir netgi veterinarijos klinika, kur dirbo lenkų gydytojas Bogdzevičius. Taip pat čia buvo biblioteka ir smuklė, kur itin dažnai susirinkdavo vietiniai girtuokliai. Kartais kaime buvo rengiami vakarėliai arba studentų koncertai.
Kaimas taip pat vertėsi žemdirbyste: beveik kiekvienas namo šeimininkas turėjo bent vieną daržą, taip pat pasitaikydavo ir verslininkų. Lenkų gydytojo Bogdzevičiaus name buvo atidaryta nauja veterinarijos klinika. Nors kaime vyko autobusų (arbonų) eismas, bilietai buvo gan brangūs (vienas autobuso bilietas kainuodavo 50 centų, duonos kepalas, palyginus, kainuodavo tik 14 centų), dėl to gyventojai dažniausiai keliavo pėsčiomis. Santariškių žiedo vietoje stovėjo didelis kryžius.
Daugiausia čia gyveno lenkų, rusų, lietuvių ir žydų. Iki 1930 m. buvo atskira gyvenvietė, tada prijungta prie Vilniaus. Sovietmečiu 1949 m. gyvenvietė pervadinta į Verkius, siekiant išvengti religinių nuorodų. Tais pačiais metais uždaryta Kalvarijų šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia. 1962–1963 m. sovietų valdžios nurodymu sugriauta 31 Kalvarijų kryžiaus kelio koplyčia, paliktos tik keturios. Buvo sugriauti ir kai kurie namai bei trobesiai, kur kaidaise gyveno vienuoliai. Daug metų sugriautų namų vietose nieko nebuvo pastatyta.
XX a. 7-8 dešimtmetyje Vilniaus miesto vykdomasis komitetas skyrė LSRS dailės fondui Jeruzalės sodo sklypą ir leido čia įrengti laikinas skulptūrų lauko dirbtuves. 9-10 dešimtmetyje šiaurinėje rajono dalyje (dab. Mokyklos ir Lobio gatvės) menininkų dirbtuvių statyba plėtėsi. 1980 m. skulptoriaus Vlado Vildžiūno iniciatyva įkurtas Jeruzalės skulptūrų sodas.
1990–1997 m. pastatyti rajonui būdingi raudonų plytų daugiabučiai.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.