Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kėdainių rajono savivaldybė » Kėdainių miesto seniūnija » Janušava (2024)      

Apie miesto dalį

Jonušava (arba Janušava, seniau Naujieji Kėdainiai) – buvęs miestas, dabar Kėdainių miesto dalis, esanti į vakarus nuo Kėdainių senamiesčio. Pagrindinė gatvė – Janušavos (antroji pagal ilgį mieste). Kitos svarbios gatvės: Respublikos, Liaudies, Gedimino, A. Kanapinsko.
Vyrauja nuosavų gyvenamųjų namų kvartalai (šalia turgaus – senos statybos, nemažai – tarybinių laikų, į kairę nuo Kėdainių – Krakių kelio – naujos statybos namų rajonas). Jonušavoje yra ir dauguma miesto daugiabučių namų (XX a. 8-9 dešimtmečio). Daugiabučiai 5 ir 9 aukštų. Įsikūrę keli prekybos centrai („Iki“, „Rimi“, dvi „Maximos“, „Norfa“, „Cento“), 2 vidurinės mokyklos („Aušros“ ir „Ryto“) bei 2 vaikų darželiai ir „Atžalyno“ gimnazija. Nemažai smulkių, paslaugų sferos įmonių. Iš dalies Janušavai priskirtina ir dalis J. Basanavičiaus gatvės, prie kurios įsikūrusi autobusų stotis ir spec. internatinė mokykla, „Senukų“ prekybos centras, 3 degalinės, „Maxima“. Šiauriniame pakraštyje ribojasi su atskira gyvenviete – Janušava.
== Etimologija ==
Vietovė įsikūrė aplink evangelikų liuteronų bažnyčią, kurią puoselėjo dvarininkas Jonušas Radvila. Jo garbei vietovę pavadino jo motina, Ona Kiškaitė-Radvilienė (dvarininkinis vietovardis).
== Istorija ==
Jonušo Radvilos garbei pavadinta vietovė kūrėsi kaip vakarinis Kėdainių priemiestis. Kristupas II Radvila ėmėsi vakarinėje aukštumoje plytėjusiuose dvaro laukuose (~1627 m.) pradėjo kurti Jonušavos priemiestį, suplanuodamas prie Vilniaus–Raseinių kelio didelę stačiakampę 150 x 60 m turgaus aikštę. Ši aikštė tapo ketvirtuoju miesto turgumi. Jį su netoli stovėjusiu kunigaikščio dvaru sujungė tiesi Janušavos (dabar Dvaro) gatvė. Greta ėmė kurtis Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1629 m.). 1643 m. Ona Kiškaitė-Radvilienė suteikė lengvatą Jonušavos naujakuriams – dešimčiai metų atleido juos nuo mokesčių ir leido, neprarandant užgyvento turto, laisvai jiems išvykti iš Kėdainių. Gyvenvietė ėmė sparčiai augti, čia kūrėsi svetimšaliai (apsigyveno reformatų ir liuteronų šeimos, greičiausiai atsikėlusios iš Prūsijos ir Saksonijos. Kai kurie atvykėliai buvo garsių Prūsijoje ir Saksonijoje giminių Altenbokomų, Apeldornų, Berkenų, Bodendorfų palikuonys). 1647 m. Jonušas Radvila leido jai turėti atskirą antspaudą. 1648 m. patvirtinęs antspaudą Ldk Vladislovas Vaza suteikė Janušavai dalinį savarankiškumą, teisę turėti herbą ir rinkti bendruomenės vyresnįjį. Jonušava (dar vadinta Naujaisiais Kėdainiais) faktiškai įgijo miesto teises.
1795 m. žlugus Abiejų Tautų Respublikai, Kėdainiai ir Jonušava prarado savivaldas. Jonušava tapo vakarine Kėdainių miesto dalimi.
Vėliau vakariniame Jonušavos pakraštyje formavosi Janušavos kaimas. Dalis jo prijungta prie miesto 1971 m.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.