Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Telšių rajono savivaldybė » Varnių seniūnija » Janapolė (2022)      

Apie miestelį

Janapolė – miestelis Telšių rajono savivaldybėje, 1 km į rytus nuo 160 Telšiai–Varniai–Laukuva , 8 km į šiaurę nuo Varnių, Virvytės dešiniajame krante. Seniūnaitijos centras. Veikia paštas (LT-88040). Medinė liaudies architektūros formų halinė, stačiakampio plano, su penkiasiene apside ir aukštu stogu Janapolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1815 m.; statybą rėmė vyskupas J. A. Giedraitis. Viduje barokinis didysis altorius gausiai puoštas skulptūromis, drožiniais. Yra vargonų prospektas, 1829 m. pagamintas kryžius, ornamentuoti drožiniai palubėje. Akmenų tvora apjuosto šventoriaus kampe – medinė dviaukštė varpinė pastatyta 1842 m. Prie bažnyčios yra nemažai palaidojimų. Senosiose kapinėse stovi Janapolės koplyčia.
== Etimologija ==
Nuo 1370 m. gyvenvietė minima kaip Vìržuvėnai (Virsevene). Ji buvo įsikūrusi netoli anksčiau buvusio žuvingiausio Lietuvoje Biržulio ežero: žemaitiškai vėr-žuvis reiškia „verda žuvis“. Vėliau Viržuvėnai vyskupo J. Lopacinskio (1708–1788) garbei buvo pradėti vadinti Janapole (dvarininkinis vietovardis), prie vardo Jonas pridėjus galūnę polis, kuri galėjo reikšti „miestelis“ (nuo graikų kalbos polis) arba „laukas“ (nuo slavų kalbų pole).
== Geografija ==
Janapolė išsidėsčiusi Žemaičių aukštumoje, Šiaurryčių Žemaičių plynaukštėje. Netoli Janapolės iš Milvydo ežero tekantis Drujos upelis istorikų laikomas takoskyra tarp kuršių ir žemaičių genčių žemių, o kalbininkams šis upelis – riba tarp „dounininkų“ ir „dūnininkų“ tarmių. Prie Janapolės yra Varnių regioninis parkas, į pietryčius – Pabiržulio archeologinis draustinis, 2 km į šiaurę – Žąsūgalos kraštovaizdžio draustinis. Prie miestelio įsikūręs Janapolės kaimas.
== Istorija ==
Širmės kalno 3 mezolito gyvenvietės ir kiti šių apylinkių vietų archeologiniai kasinėjimai parodė, kad čia žmonės gyveno dar mezolito laikotarpiu. 2 km į pietryčius nuo miestelio esančiame Spigino kalne buvo aptiktas akmens amžiaus žynio kapas. Neolito ir žalvario amžiais čia buvo itin tankiai gyvenama. Janapolėje aptiktas kapinynas, apylinkėse aplink Biržulio ežerą rastos akmens amžiaus stovyklos ir daugybė vertingų radinių. Gyvenvietėje rastos 18 senovės Romos varinių monetų, kurios visos nukaltos Nikėjoje. Lobis užkastas III a. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
XIII a. gyvenvietė priklausė Ceklio žemei. Pirmą kartą šią vietovę rašytiniuose šaltiniuose (Livonijos kronika) 1370 m. kaip Versevene paminėjo Hermanas Vartbergietis. Iki XVIII a. pabaigos ji vadinosi Viržuvėnais. Viržuvėnų apylinkėse žemaičiai apsigyveno XIV a., kai sunyko kuršių Ceklio žemė ir sustiprėjo Medininkų. Janas Dlugošas mini Viržuvėnų valsčių. 1421 m. Vytautas Didysis Viržuvėnus padovanojo Žemaičių vyskupui. Vyskupų valdžioje jie buvo iki XIX a. Po to miestelis atiteko iždui. Viržuvėnų kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1507 m. XVII a. čia suformuotas vyskupo dvaras.
1708–1711 m. maras nusinešė trijų ketvirtadalių miestelio gyventojų gyvybes. Siekiant, kad kraštas atsigautų, ekonomiškai sustiprėtų, Viržuvėnų dvare, kuriam priklausė 12 kaimų, buvo panaikintas lažas. Nuo 1748 m. minima Viržuvėnų, vėliau Janapolės bažnyčia, perstatyta 1763 m. 1762 m. Žemaičių vyskupu paskirtas Jonas Lopacinskis (1708–1788 m.; vyskupo pareigas ėjo 1762–1778 m.) pastatydino medinius rūmus ir perkėlė savo rezidenciją iš Alsėdžių į Viržuvėnus. Jo rūpesčiu iš Varnių į Viržuvėnus nutiestas kelias, 1776 m. pastatyta pirmoji medinė Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia, vyskupas Viržuvėnams suteikė parapijos teises, nustatė jos ribas. Tuo laiku buvo atnaujinti, perstatyti pagrindiniai dvaro pastatai, prie jo įkurtas sodas-parkas, išplėtota miestelio infrastruktūra, buvo statomi gražūs namai, čia lankydavosi daug iškilių krašto žmonių, Žemaitijos diduomenė. 1778 m. dokumentuose Janapolė vadinama miesteliu, buvo 6 kiemai, nors plėtėsi menkai. Po J. Lopacinskio mirties Žemaičių vyskupų rezidencija vėl buvo perkelta į Alsėdžius ir Viržuvėnų reikšmė sumenko.
XIX a. viduryje iš dvaro buvo likę tik griuvėsiai, anksčiau buvęs gražus parkas sunykęs. XIX a. čia buvo 24 dūmai. 1812 m. Janapolėje, jos apylinkėse pabuvojo Napoleono kariuomenė. 1823 m. įsteigta Janapolės mokykla. Miestelio ir apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime – susivienijus Janapolės, Varnių ir Telšių gyventojams iš Telšių buvo išvyti carinės Rusijos valdininkai ir kariuomenė. XIX a. pabaigoje Janapolė buvo miestelis Telšių apskrities Varnių valsčiuje.
1906 m. įsteigta pradžios mokykla, 1952–1968 m. septynmetė, aštuonmetė, 1968–2001 m. vidurinė, 2001–2019 m. Janapolės pagrindinė mokykla.
Po II pasaulinio karo Janapolės apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1950 m. įsteigtas medicinos punktas, biblioteka, kultūros centras.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.