Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Molėtų rajono savivaldybė » Inturkės seniūnija » Inturkė (2017)      

Apie kaimą

Inturkė (arba Anturkė) – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Molėtų, prie kelio 173 Molėtai–Pabradė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, veikia biblioteka, paštas (LT-33007).
== Etimologija ==
Inturkė – vandenvardinis vietovardis, kildinamas nuo Urkio ežero, telkšančio už 3 km į šiaurę nuo bažnytkaimio. Vietovardis sudarytas pridedant priešdėlį ant-, kuris ilgainiui pakito į Int-.
== Geografija ==
Inturkė įsikūrusi Galuonų ežero Gėluoto įlankos šiauriniame krante. 3 km į šiaurės rytus yra Kertuojų ežero, 2 km į rytus – Išnarų ežeras. Į rytus nuo Inturkės yra Labanoro regioninis parkas.
== Istorija ==
Inturkė žinoma nuo 1373 m. XVI a. – seniūnijos centras. Nuo XVI a. ir jos apylinkės priklausė Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvarui. 1555 m. pastatyta Inturkės bažnyčia (perstatyta 1668 m., XVIII a. viduryje – XIX a. 1-ojoje pusėje). XIX a. Inturkė – Vilniaus apskrities miestelis, buvęs Molėtų valsčiuje.
1834 m. įsteigta pradžios mokykla, 1949–1953 m. septynmetė, 1953–2001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Inturkės pagrindinė mokykla, veikusi iki 2020 m. rudens.
1860 m. pastatyta stačiatikių cerkvė. Per II pasaulinį karą Inturkės gyventojai nukentėjo nuo Armijos Krajovos. 1941 m. liepos–rugpjūčio vokiečių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta Inturkės žydų. 1947–1950 m. valsčiaus, vėliau apylinkės centras. 1949 m. įkurtas Inturkės kolūkis, kaimas buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1960 m. įkurtas paštas, medicinos punktas, 1988 m. vaikų darželis, kultūros namai.
2025 m. patvirtintas Inturkės herbas.
== Architektūra ==
Inturkės planas linijinis. Centre – liaudiškojo romantizmo medinė Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, statyta XVIII a. viduryje – XIX a. pirmoje pusėje ir XVIII a. varpinė; jos žalvarinis varpas išlietas 1671 m., 1973 m. perkeltas iš Rudesos kapinių koplyčios. Vienanavę bažnyčios vidaus erdvę puošia giliais kesonais suskirstytos lubos, XVIII a. liaudiškojo baroko formų altorius, vertingi paveikslai („Šv. Barbora“, „Rožinio Švč. Mergelė Marija“, abu XVIII a., „Šv. Antanas“, XVIII a. pabaiga, „Švč. Mergelė Marija, pamynusi žaltį“, „Šv. Kazimieras“, abu XIX a., „Šv. Ambraziejus laimina Cezarį Teodorą“, 1873 m.), Kryžiaus kelio stočių paveikslai (1878 m., tapytojas Butkevičius). Paveikslo „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ aptaisai – XVIII a.
Inturkės Dievo Motinos Užtarėjos cerkvėje, statytoje 1860 m. yra vertingos ikonos („Šv. Sava Višeriškis“, XIX a. vidurys, „Šv. Marija Magdalietė“, „Šv. Elijas“, „Šv. Aleksandras Neviškis“, „Šv. Mikalojus“, 1889 m. ir jų aptaisai.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.