Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Imbarės seniūnija » Imbarė (2021)      

Apie kaimą

Imbarė – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į pietus nuo Salantų, Salanto kairiajame krante.
== Etimologija ==
Kalbininkai vietovardį kildina iš žodžio liet. baras (lauko ruožas). Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lot. Embare, lenk. Imbory, Jmbory, Inbory, vok. Inbary, rus. Имборы, Имбары, Инбары, Имброды, Имбарe, liet. Imbarai, Imbarė, žem. Imbarė.
Liaudies etimologija mena, kad kaimui vardą davė legendinė Imbarės pilies valdovo duktė Imbarė (Inbarė). Šiuo vardu ji buvo pavadinta motinai užkeikus (liet. užkeikti – sen. žem. inbarti) dukrą už tai, kad ji pamilusi ir slapta išlaisvinusi pilies bokšte įkalintą riterį kryžiuotį. Žmonės vietą ėmę vadinti gražiosios valdovo dukters vardu – Imbare arba Inbare.
== Geografija ==
Kaimas plyti prie Gedgaudų upelio. Ribojasi su Žvainiais, Gedgaudžiais, Gaivališke, Rekete, Skaudaliais ir Barzdžiais. Vakariniu pakraščiu teka Salantas ir jo intakas Pilsupis, pietiniu – kairysis jo intakas Blendžiava, į kurį pietrytiniame pakraštyje įteka Kūlupis. Šiaurinėje dalyje auga Imbarės biržtvos, centrinėje – Biržtvos, pietrytinėje – Vaivorinės, pietvakarinėje – Ožkinio krūmų miškai. Per kaimą eina keliai 2313 Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai ir Salantai–Imbarė. Reljefas lygus, vietomis išraižytas upelių slėnių.
== Istorija ==
Viduramžiais Imbarė priklausė Ceklio žemei. Čia stovėjo Imbarės pilis, pirmąkart paminėta 1253 m.
XV–XVI a. prie Salanto netoli piliakalnio pradėjo kurtis pirmosios kaimo sodybos. Kaimo žemė priklausė Platelių dvarui. Jai administruoti XVI a. piliakalnio priešpilyje buvo pastatyta ankstyvojo Imbarės dvaro sodyba. Iš pradžių kaimas buvo kupetinis, o XVI a. 7–9 deš. žemių rytinėje dalyje suformuotas gatvinis-valakinis kaimas. Į pietus nuo jo, prie Blendžiavos upelio perkelta naujoji dvaro sodyba. XVI–XIX a. priklausė Platelių seniūnijai, buvo vaitijos centras. jame gyveno 30–32 valstiečių šeimos.
1585 ir 1593 m. kaimui priklausė 32 valakai dirbamos žemės. 1750 m. buvo 12, 1821, 1843, 1846, 1861 m. – po 18, 1866 m. – 16 kiemų,
Nuo XVI a. kaime veikė dvejos kapinės: vienos – vakarinėje dalyje, Dvarlaukio kalvoje netoli piliakalnio, kitos – pietrytiniame pakraštyje netoli Kūlupio ir Blendžiavos santakos. Abejos uždarytos 1795 m. , o mirusiuosius pradėta laidoti Salantų parapijos kapinėse Gargždelėje. Dvasiniu kaimo gyvenimu iš pradžių rūpinosi Platelių, o nuo 1630 m. – Salantų bažnyčios kunigai.
XVIII a. pab. – XIX a. I pusėje miškingoje, bendro naudojimo kaimo žemėje susiformavo vienkieminis Imbarės Medsėdžių užusienis, XX a. pr. tapęs savarankišku kaimu. 1870 m. kaime su užusieniu buvo 122 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 477 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai mokėjo išperkamuosius žemės mokesčius Platelių grafams Šuazeliams-Gufjė. Po baudžiavos panaikinimo Platelių dvarui likusioje kaimo žemėje XIX a. II pusėje buvo įkurtas Naujosios Imbarės dvaras. Prie Blendžiavos upės 1861 m. stovėjo Imbarės dvaro vandens malūnas. XIX–XX a. ūkininkų sodybas puošė ir ūkius nuo nelaimių saugojo monumentalūs kryžiai, koplytėlės ir koplytstulpiai su šventųjų skulptūromis.
1923 m. Imbarės kaime buvo 27, Imbarės Medsėdžiuose – 11, Imbarės dvare – 7, o Naujojoje Imbarėje – 2 ūkiai. Lietuvos žemės reformos metu kaimas buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius, prie jo prijungti Imbarės Medsėdžiai, Imbarės dvaras ir dalis Gedgaudžių kaimo žemės. Išparceliuoto Naujosios Imbarės dvaro sodyboje 1920 m. įkurta Imbarės pradinė mokykla, o naujakuriams išdalintoje žemėje atsirado naujas Gaivališkės kaimas. Dalis Naujosios Imbarės dvaro žemės priskirta Žeimiams, o Imbarės dvaro vandens malūnas – Skaudaliams.
Nuo 1919 m. Imbarė buvo seniūnijos, 1940–1941 ir 1944–1954 m. – Imbarės apylinkė s centras. Tarpukariu kaime veikė Jaunųjų ūkininkų ratelis,
II pasaulinio karo metais Sofija ir Pranas Kasperaičiai gelbėjo nuo žudynių Salantų žydus Basę Abelmanaitę ir Rapolą Veržbolauską. Už išgelbėtas gyvybes 1991 m. jiems suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolio vardas, o 2002 m. (po mirties) apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
1949 m. Imbarės ir aplinkinių kaimų ūkininkai buvo suvaryti į kolūkį „Už taiką“, kurio administracija įsikūrė Gargždelėje. XX a. 7-ajame dešimtmetyje kolūkis pavadintas Imbarės vardu, o jo administracinis centras perkeltas į Žvainius, kuriuose įsteigti Imbarės kultūros namai, 1961–2009 m. veikė biblioteka. 2002 m. įkurta Imbariečių draugija – pirmoji Kretingos rajono savivaldybėje kaimo bendruomenė.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.