Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Šakių rajono savivaldybė » Kriūkų seniūnija » Ilguva (2021)      

Apie kaimą

Ilguva – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, 5 km į vakarus nuo Kriūkų, Panemunių regioniniame parke. Kaimo pakraščiu teka Nemuno intakas Nyka. Seniūnaitijos centras. Stovi Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (nuo 1814 m., yra vertingas paveikslas „Marija su Kūdikiu“, dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis) ir varpinė. Veikia civilinės Ilguvos kapinės, biblioteka, Ilguvos socialinės globos namai. Išlikęs Ilguvos dvaras – XVIII a. pabaigos dvaro sodybos pastatai – liaudiškojo klasicizmo stiliaus rūmai, kumetynas, kluonas, oficina, arklidės. Auga saugomas Ilguvos ąžuolas.
== Etimologija ==
Iki XVIII a. kaimas vadinamas Panykiais, kurie minimi nuo 1583 m. Panykiai buvo vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Nykos upelio. 1758 m. didžiulę valdą abipus Nemuno įgijo Medininkų katedros prelatas V. Talkas-Grincevičius Ilguvietis (Viktoras Grincevičius-Ilgauskas), nuo kurio vardo kaimas pradėtas vadinti Ilguva (dvarininkinis vietovardis). Tačiau kai kurie šaltiniai nurodo, kad dvarininkas, pagal kurį Ilguva pavadinta, buvo dar 1640 m. žemaičių bajoras Liudvikas Talko-Ilgovskis-Grincevičius.
== Istorija ==
Vietovėje gyventa dar akmens amžiuje. Į pietvakarius nuo Ilguvos yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Dulinčiškių piliakalnis, už jo Misiūnų piliakalnis, rytuose – Žuklijų piliakalnis ir kiti Panemunės piliakalniai, dauguma jų su gyvenvietėmis.
Nuo 1583 m. minimi Panykiai, XVIII a. pervadinti Ilguva. 1765 m. pastatyta medinė bažnyčia, kuri 1813 m. sudegė. Medinius dvaro rūmus XVIII a. pabaigoje pastatydino karaliaus Stanislovo Augusto dvaro šambelionas Jonas Grincevičius. Pastatas atgręžtas į Nemuną stovi ant aukšto 80 m aukščio skardžio.
XIX a. veikė spirito varykla, malūnas, plytinė, kalkinė. 1818 m. įkurta mokykla, kurioje 1836–1939 m. mokytojavo Antanas Tatarė. Ilguvos savininkai broliai H. ir P. Grincevičiai rėmė 1863 m. sukilėlius, todėl Rusijos imperijos valdžios buvo suimti ir ištremti į Tobolsko guberniją. Dvare gyveno J. Talkas-Hryncevičius. Nuo 1895 m. dvarą valdė E. Mlynarskis. XX a. pradžioje čia lankėsi ir kūrė Polis Kochanskis, Mykolas Elvyras Andriolis, Ignacas Paderevskis, Ferdinandas Ruščicas, Karolis Šimanovskis, Stasys Šimkus, Stefanas Žeromskis, po 1918 m. – Juozapas Albinas Herbačiauskas, Kazys Šimonis. Dvare vyko koncertai, buvo sukaupta apie 1000 m. knygų biblioteka. 1918 m. Ilguvoje įsteigta mokykla, parduotuvė, vėliau paštas.
Po II pasaulinio karo Ilguvos apylinkėse veikė Tauro apygardos Lietuvos partizanai. Buvusiame dvare sovietmečiu įrengti Ilguvos invalidų namai.
2021 m. kelias į bažnytkaimį išasfaltuotas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.