1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie miestą

Grigiškės – miestas Vilniaus miesto savivaldybėje, 17 km į vakarus nuo Vilniaus senamiesčio; vienintelis Lietuvoje miestas, kuris priklauso kito miesto savivaldybei. Seniūnijos centras. Stovi Grigiškių Šv. Dvasios bažnyčia ir Grigiškių Šv. Dvasios koplyčia, veikia ligoninė, kultūros centras, biblioteka, dvi gimnazijos, pradinės mokyklos, meno mokykla. Veikia vienintelė Lietuvoje ir viena didžiausių popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupių Baltijos šalyse AB „Grigeo“.
Grigiškės išsidėsčiusios abipus Vokės upės, kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , į pietus nuo Neries upės. Išlikęs saugomas technikos paminklas – Grigiškių akvedukas, Vokės hidroelektrinė (patvenkta Vokė). Miesto centre esantis Vokės upės praplatėjimas vadinamas Grigiškių tvenkiniu.
== Etimologija ==
Miesto pavadinimas – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo Grigiškių popieriaus fabriko įkūrėjo Grigo Kureco vardo Grigas. Jis čia 1923 m. pastatydino popieriaus fabriką.
== Istorija ==
V–VII ir VIII–X a. Grigiškių ir Neravų pilkapynai rodo, kad apylinkėse gyventa nuo seno. Šioje vietoje buvo Kunigiškių, Kauno Vokės, Salų-Afindevičių kaimai. Tačiau dabartinės Grigiškės atsirado tik XX a.
Vietovei vardą davė baltarusių kilmės pramonininkas Grigas Kurecas, 1923 m. tarp Neries (sielių medienos transportavimo kelio) ir Vokės (vandens šaltinis jėgainei ir gamybai) pastatydinęs popieriaus ir kartono fabriką ir, taip nepradėjusią pilnai veikti, vandens jėgainę su unikaliu statiniu – Grigiškių akveduku. Be to, kanalu sujungė Vokę ir Merkį, 1928–1930 m. įrengė 800 m ilgio betoninį akveduką (iš surenkamojo gelžbetonio). Pokario metais fabrikas išsiplėtė, pradėjo sparčiai augti, atsikeliant darbininkams iš Baltarusijos ir apsigyvenant sugrįžtantiems tremtiniams iš Sibiro, kuriems nebuvo leidžiama apsigyventi Vilniuje. Sovietmečiu Grigiškių kombinatas gamino medžio pluošto plokštes, įvairų popierių ir kartoną (apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu).
1958 m. gegužės 15 d. Grigiškės tapo miesto tipo gyvenviete. Įkurtos pirmos lietuviškos mokyklos klasės. 1968 m. įkurta biblioteka. 1996 m. gruodžio 10 d. prezidento dekretu patvirtintas Grigiškių herbas, 1997 m. kovo 9 d. kartu pašventintas su vėliava. Nuo 2000 m. kovo 19 d. (oficialiai nuo 1999 m. gruodžio 21 d.) Grigiškės su seniūnija perduotos Vilniaus miesto savivaldybei.
Grigiškių kultūros centre (anksčiau – kultūros namuose) visada veikė ir veikia daugybė meno mėgėjų kolektyvų, kurių veikloje dalyvavo ir dalyvauja labai daug vaikų, jaunimo, suaugusių. Kolektyvai kultūros namuose dažnai rengdavo didžiulius koncertus vietos gyventojams ir svečiams, be to, dažnai vykdavo koncertuoti į kitas respublikas. Ir šiuo metu kultūros centro kolektyvai dalyvauja įvairiose šventėse, koncertuose, festivaliuose Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

3004 (Krekenava-Skėmai-Grinkiškis)
1228 (Leliūnai-Debeikiai-Trumbatiškis)
4814 (Želva-Šešuoliai)
2121 (Lioliai-Žalpiai-Viduklės g. st.)
1408 (Mikalavas-Paringys-Bernotai-Gilūtos)
5309 (Salakas-Tolimėnai-Švedriškė-Pažieviškė-Dūkštas)
168 (Klaipėda-Kretinga)
3909 (Didieji Baušiai-Akmenynė-Turgeliai)
2504 (Kapčiamiestis-*Sopockinas)
2410 (Jurkštai-Šimonys-Nociūnai)