Graužikai – kaimas Kelmės rajono savivaldybėje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės. Išlikę Graužikų dvaro fragmentai.
== Geografija ==
Gyvenvietė išsidėsčiusi rajono centre, ją patogiausiai pasiekti krašto kelyje 158 Kelmė–Užventis ties Aukštmiškiu arba Apelkyje pasukus vietiniais keliais į šiaurę. Graužikų vakaruose teka upė Ramočia, rytuose dunkso 184 m aukščio kalva, vadinama Žvėryno kalnu (spėjama, kad viduramžiais, ant šios kalvos uždegę laužus, vietos gyventojai taip signalizuodavo netolimos Šatrijos kalno pilies gynėjams apie besiartinančius kryžiuočius).
== Istorija ==
Graužikų dvaras buvo žemaičių bajorų Putvinskių tėvonija (išsaugotas 1863 m. sukilėlių ąžuolas, po kuriuo rinkosi Rapolo Putvinskio suburti sukilėliai). Jį XIX a. pab. valdė R. Putvinskio sūnus Vladas su žmona Emilija. Tai buvo vienas iš draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo centrų Žemaitijoje. Veikė slapta lietuviška mokykla, kurioje mokė dvare šeimininke tarnavusi rašytoja Žemaitė. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą 218 hektarų ūkis garsėjo pažangiomis darbo technologijomis ir demokratiškais darbo santykiais. Nepriklausomos Lietuvos laikais, 1923–1928 m. Graužikų dvaras tapo pavyzdiniu. Nuo 1920 m. ant Žvėryno kalno per Jonines Šaulių sąjungos nariai organizuodavo šventes, per kurias į iškilusį aukurą svečiai įmūrydavo akmenis iš jų gimtųjų vietų. Į vieną iš švenčių buvo atvykęs ir Prezidentas Antanas Smetona.
Kai 1929 m. šeimininkas Vladas Putvinskis-Pūtvis mirė, valdas perėmė jo sūnus Vytautas. Tuo metu dvare veikė klubas–skaitykla ir muziejus, į susirinkimus rinkdavosi apylinkės žmonės. Ant Žvėryno kalno ketinta pastatyti Vlado Putvinskio–Pūtvio atminimo bokštą.
Raudonajai armijai įžengus į Lietuvos Respubliką, Putvinskiai pajuto pavojų ir šeimos vertybes paslėpė užkasdami. 1941 m. birželio viduryje jie buvo suimti ir ištremti į Sibirą.
Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizuotos dvaro valdos buvo įjungtos į vietinį kolūkį. Lietuvoje atkūrus Nepriklausomybę, dvaro valdos grąžintos Vlado Putvinskio–Pūtvio provaikaičiams. Atkastas Putvinskių šeimos archyvas, jis perduotas Šiaulių Aušros muziejui. Išliko dvaro sodyba ir senojo parko su liepų alėja fragmentai. Tebeauga ąžuolas, kuris buvo pasodintas 1929 m. mirus Vl. Putvinskiui–Pūtviui. Dabartiniu metu kaime gyventojų sumažėjo, 1994 m. buvo uždaryta Graužikų pradinė mokykla.
2012 m. lokalinės ekspedicijos metu Graužikų istoriją tyrė Ramutė Masiulienė.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Gaugariai (2023, Kelmės rajono savivaldybė)
Vidsodis (2019, Kelmės rajono savivaldybė)
Kražiai (2012, Kelmės rajono savivaldybė)
Užgludis (2024, Kelmės rajono savivaldybė)
Vikraičiai (2023, Kelmės rajono savivaldybė)
Junkilai (2012, Kelmės rajono savivaldybė)
Minupiai (2021, Kelmės rajono savivaldybė)
Paramotis (2024, Kelmės rajono savivaldybė)
Šlumpiai (2024, Kelmės rajono savivaldybė)
Pavydai (2017, Kelmės rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Jurkonys (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Gudeliai (2012, Kazlų Rūdos savivaldybė)
Kumečiai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Kupriai (2013, Šiaulių rajono savivaldybė)
Aukštieji Kapliai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Germaniškis (2019, Biržų rajono savivaldybė)
Tabariškiai (2023, Kauno rajono savivaldybė)
Darsūniškis (2017, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Išlaužas (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Lieplaukė (2012, Telšių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Grendavės apylinkės (Antakalnis) nuo kalvos
Pragarėlė nuo vandens bokšto
Paparčių apylinkės (Našlėnai) nuo priešgaisrinio bokšto
Žiežulių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Troškūnų geležinkelio stotis
Talačkoniai nuo vandens bokšto
Alanta nuo vandens bokšto žiemą
Nida nuo švyturio
Grigaičių apylinkės nuo kalvos
Smalvos nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
4428 (Labanoras-Lakaja-Žaugėdai-Joniškis)
2912 (Žeimelis-Vileišiai-*Adžiūniai)
4715 (Bijūnai I-Drabužninkai II-Karaliūnai-Bičiūnai)
209 (Joniškis-Žeimelis-Pasvalys)
2617 (Selema-Grigaliūnai)
4611 (Luokė-Janapolė)
3508 (Viduklės g. st.-Plačiuva-Paupys)
2512 (Seirijai-Balkasodis-Tolkūnai)
1208 (Čekonys–Debeikiai–Žalioji)
4724 (Onuškis-Žilinai-Puodžiai)