
Grūšlaukė – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 11 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų ir 10 km į vakarus nuo Salantų. Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-97029), ambulatorija, pagrindinė mokykla, girininkija, Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (1988–1995 m.). Veikia kapinės, pora parduotuvių, kavinė. Per miestelį teka Grūšlaukio upelis (Akmenos baseinas). Kaimas garsėja Užgavėnių tradicijomis.
== Etimologija ==
Pavadinimas kildinamas iš žodžių: žem. grūšė, griūšė (liet. kriaušė) ir laukas. Pasakojama, kad toje vietoje augo kriaušių laukai. Senesnės vietovardžio lytys yra Grūšlaukis, Grūšlaukiai.
== Istorija ==
Pirmąkart paminėta 1568 m. sudarytame Žygimanto Augusto Platelių valdos žemėlapyje. Vėliau priklausė Vladui Rancui. Jį 1675 m. padalinus, įkurtas Grūšlaukės dvaras, kurį valdė didikai Vainos, Oginskiai, Masalskiai, Potockiai (1795–1806 m.), Zubovai (1806–1824 m.) ir Tiškevičiai (1824–1922 m.)
1750 m. buvo 73 kiemai. 1758 m. kaimui suteikta privilegija rengti 3 metinius prekymečius. 1778 m. kunigaikštis Ignotas Oginskis pastatė bažnyčią (1945 m. sudegė, 1988–1995 m. atstatyta). Nuo XVIII a. pab. Grūšlaukė vadinama miesteliu.
1821 ir 1843 m. buvo 71, 1846 m. – 68 dūmai, 1866 m. miestelyje buvo 18, o kaime – 30 kiemų. Grūšlaukės valstiečiai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. 1863 m. Grūšlaukės sukilėliams vadovavo Juozas Norvilas.
1853 m. įkurta pradinė mokykla. Po 1861 m. žemės reformos šalia miestelio buvo įkurti Pagrūšlaukės ir Laukelių kaimai. 1861–1880 ir 1915–1918 m. miestelis buvo valsčiaus administracinis centras, 1861–1940 ir 1941–1944 m. – seniūnijos, 1940–1941 ir 1944–1977 m. – apylinkės administracinis centras.
Po 1922 m. Lietuvos žemės reformos Grūšlaukė išskirstyta į vienkieminius ūkius. 1923 m. bažnytkaimyje buvo 76 kiemai.
1941, 1948–1949 ir 1951 m. į Sovietų sąjungos gilumą ištremta 40 gyventojų. 1945–1951 m. Grūšlaukės miškuose bazavosi Kardo rinktinės partizanai.
1947–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje nuo 1949 m. veikė septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1999 m. Grūšlaukės pagrindinė mokykla. 1952 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Giliogiris (2012, Rietavo savivaldybė)
Kubilėliai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Rumšiškės (2012, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Butvydonys (2020, Varėnos rajono savivaldybė)
Piliakalnis (2017, Vilniaus rajono savivaldybė)
Rėkyva (2022, Šiaulių miesto savivaldybė)
Pavirinčiai (2023, Anykščių rajono savivaldybė)
Rimgailiai (2019, Biržų rajono savivaldybė)
Ramučiai (2012, Kauno rajono savivaldybė)
Naujininkai (2023, Vilniaus miesto savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Daugailiai nuo vandens bokšto žiemą
Panara nuo vandens bokšto žiemą
Vepriai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Buteliūnų piliakalnio
Ceikiniai nuo vandens bokšto žiemą
Pakalniškių apylinkės nuo vandens bokšto
Užtiltė nuo vandens bokšto
Barboriškių apylinkės nuo bokštelio
Palomenė nuo vandens bokšto
Miežionių apylinkės (Europa) nuo vandens bokšto žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
1229 (Staškūniškis-Luciūnai-Vanagai)
1313 (Parovėja-Juozeliškiai-Virškupėnai)
3710 (Skuodas-Mosėdis-Šaukliai)
3512 (Raseiniai-Paupys-Eržvilkas)
1013 (Alkiškiai–Sabaliauskai–Barsiukai)
3505 (Nemakščiai-Kražiai-Junkilai)
4241 (Pagenaičiai-Kriokiškiai)
2018 (Dotnuva-Ąžuolaičiai-Palainiškiai)
1709 (Seredžius-Juodaičiai-Mituva-Keryvai)
4206 (Sakūčiai-Žemaitkiemis)