
Grūšlaukė – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 11 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų ir 10 km į vakarus nuo Salantų. Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-97029), ambulatorija, pagrindinė mokykla, girininkija, Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (1988–1995 m.). Veikia kapinės, pora parduotuvių, kavinė. Per miestelį teka Grūšlaukio upelis (Akmenos baseinas). Kaimas garsėja Užgavėnių tradicijomis.
== Etimologija ==
Pavadinimas kildinamas iš žodžių: žem. grūšė, griūšė (liet. kriaušė) ir laukas. Pasakojama, kad toje vietoje augo kriaušių laukai. Senesnės vietovardžio lytys yra Grūšlaukis, Grūšlaukiai.
== Istorija ==
Pirmąkart paminėta 1568 m. sudarytame Žygimanto Augusto Platelių valdos žemėlapyje. Vėliau priklausė Vladui Rancui. Jį 1675 m. padalinus, įkurtas Grūšlaukės dvaras, kurį valdė didikai Vainos, Oginskiai, Masalskiai, Potockiai (1795–1806 m.), Zubovai (1806–1824 m.) ir Tiškevičiai (1824–1922 m.)
1750 m. buvo 73 kiemai. 1758 m. kaimui suteikta privilegija rengti 3 metinius prekymečius. 1778 m. kunigaikštis Ignotas Oginskis pastatė bažnyčią (1945 m. sudegė, 1988–1995 m. atstatyta). Nuo XVIII a. pab. Grūšlaukė vadinama miesteliu.
1821 ir 1843 m. buvo 71, 1846 m. – 68 dūmai, 1866 m. miestelyje buvo 18, o kaime – 30 kiemų. Grūšlaukės valstiečiai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. 1863 m. Grūšlaukės sukilėliams vadovavo Juozas Norvilas.
1853 m. įkurta pradinė mokykla. Po 1861 m. žemės reformos šalia miestelio buvo įkurti Pagrūšlaukės ir Laukelių kaimai. 1861–1880 ir 1915–1918 m. miestelis buvo valsčiaus administracinis centras, 1861–1940 ir 1941–1944 m. – seniūnijos, 1940–1941 ir 1944–1977 m. – apylinkės administracinis centras.
Po 1922 m. Lietuvos žemės reformos Grūšlaukė išskirstyta į vienkieminius ūkius. 1923 m. bažnytkaimyje buvo 76 kiemai.
1941, 1948–1949 ir 1951 m. į Sovietų sąjungos gilumą ištremta 40 gyventojų. 1945–1951 m. Grūšlaukės miškuose bazavosi Kardo rinktinės partizanai.
1947–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje nuo 1949 m. veikė septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1999 m. Grūšlaukės pagrindinė mokykla. 1952 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Kalnalis (2023, Kretingos rajono savivaldybė)
Tarvydai (2024, Kretingos rajono savivaldybė)
Kluonaliai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Abakai (2023, Kretingos rajono savivaldybė)
Žeimiai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Jokūbavas (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Šukė (2012, Kretingos rajono savivaldybė)
Kiauleikiai (2024, Kretingos rajono savivaldybė)
Salantai (2012, Kretingos rajono savivaldybė)
Leliūnai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Mištautai (2024, Kėdainių rajono savivaldybė)
Juodagalviai (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
Būbliškė (2021, Pagėgių savivaldybė)
Skaistgiriai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Avižieniai (2019, Utenos rajono savivaldybė)
Anavilis (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Milvydai (2020, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Daugirdai (2013, Marijampolės savivaldybė)
Palonai (2012, Radviliškio rajono savivaldybė)
Meškasalis (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Paliūniškis nuo sugriuvusio vandens bokšto
Panorama nuo Lepelionių piliakalnio (Napoleono kepurė)
Vasaknos nuo vandens bokšto
Kazokinė nuo vandens bokšto
Švenčionėliai (Platumai) nuo priešgaisrinio bokšto
Geležiai nuo mokyklos stogo
Panorama į šiaurę nuo Dusetų kapinių
Rykantai nuo vandens bokšto
Daukniūnai nuo vandens bokšto
Kazitiškis nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Atsitiktiniai kelių turai
3306 (Prienai-Birštonas)
1605 (Kepaliai-Gasčiūnai-Meškuičiai)
151 (Pakruojis-Linkuva)
1217 (Rubikiai-Bebarzdžiai-Debeikiai)
207 (Seda-Židikai)
2412 (Akmeniai-Miliūnai)
1902 (Vaišvydava-Girionys-Žiegždriai)
1816 (Liutonys-Žiežmariai-Dovainonys)
106 (Naujoji Vilnia-Rudamina-Paneriai)
4911 (Vijeikiai-Biliakiemis-Kuktiškės)