Girionys – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, į rytus nuo Kauno, Kauno marių pietiniame krante, Kauno marių regioniniame parke. Veikia Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Lietuvos miškų institutas, ambulatorija, vaikų darželis, paštas (LT-53001), Dubravos arboretumas. Aplinkinius miškus tvarko ir prižiūri Girionyse įsikūrusi Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija. Gyvenvietę puošia 250 ha dendrologinis Girionių parkas (5–6 km ilgio, didžiausias parkas Lietuvoje, auga apie 300 retų ir egzotiškų augalų rūšių).
== Etimologija ==
Dabartinis gyvenvietės vardas kilęs prie žodžio giria („didelis miškas“) pridėjus vietovardinę priesagą -onys. Ankstesnis vardas – Dubrava – yra slaviškos kilmės ir gali būti aiškinamas dvejopai: 1) nuo žodžio дуб – „ąžuolas“, t. y. vietovė, kurioje gausu ąžuolų; 2) дубрава – „apaugusi vietovė žemumoje ar pelkėje“.
== Geografija ==
Į pietus nuo kaimo plyti Dubravos miškai. Per kaimą teka Nemuno intakas Dubrius. Į vakarus nuo kaimo yra Pakalniškių piliakalnis. 1978–1984 m. Girionių parke įrengta Žaisos poilsio zona su laužavietėmis, poilsio takais. Parke pastatyta skulptūra „Miškas“ (tautodailininkas V. Majoras).
Kauno marių regioninio parko dalis – peizažinis Girionių parkas, kuriame auga įvairių formų medžiai ir krūmai. Tai vientisas dekoratyvinių želdinių ir architektūrinių statinių ansamblis, poilsio vieta. Girionių parko teritorija eina Pakalniškių ekologinis takas, kuriuo einant matomas Pakalniškių piliakalnis (nuo viršūnės atsiveria marių panorama, Pažaislio vienuolynas). Šalia parko įsteigtas Dubravos arboretumas. Dubravos miške Šilėnų girininkijoje įdomus gamtos paveldo objektas – Dubravos dvyniai – tarpusavyje suaugę pušis ir ąžuolas.
Kauno marių pakrantėje ir Vaišvydavos girininkijos miške įrengta keletas poilsiaviečių. Archeologinės vietovės – Dubravų, Samylų ir Pakalniškių piliakalniai. Nuo Girionių iki Pakalniškių piliakalnio plyti didžiausias Lietuvoje Girionių parkas, 1960 m. pradėtas kurti 130 ha (kartu su Girionių gyvenviete; projekto autorius – kraštovaizdžio architektas A. Tauras). Parke sukaupta turtinga (apie 300 rūšių) sumedėjusių augalų kolekcija.
== Istorija ==
Iki 1965 m. kaimas buvo žinomas kaip Dubrava arba Dubriai, tada pavadintas Girėnais. 1966 m. gruodžio 30 d. Raguolių gyvenvietė pavadinta Girionimis. 1950–1992 m. Dubravos miškų tyrimo stoties centrinė gyvenvietė. 1963 m. įkurtas Kauno miškų technikumas (nuo 2002 m. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija). 1963 m. į Girionis perkeltas 1950 m. Kaune įkurtas Lietuvos miškų institutas. Gyvenvietė pastatyta pagal Žemės ūkio statybos projektavimo instituto projektą, įveistas 135 ha parkas, 75 ha medelynas, arboretumas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Kačerginė (2021, Kauno rajono savivaldybė)
Patamulšėlis (2013, Kauno rajono savivaldybė)
Užumiškiai (2020, Kauno rajono savivaldybė)
Sietynas (2021, Kauno rajono savivaldybė)
Pabaliai (2023, Kauno rajono savivaldybė)
Didžiosios Lapės (2012, Kauno rajono savivaldybė)
Noreikiškės (2012, Kauno rajono savivaldybė)
Naugardiškė (2020, Kauno rajono savivaldybė)
Jonučiai (2024, Kauno rajono savivaldybė)
Girininkai (2020, Kauno rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Šileikiai (2024, Rokiškio rajono savivaldybė)
Baldininkai (2023, Jonavos rajono savivaldybė)
Žarėnai (2022, Šiaulių rajono savivaldybė)
Paupys (2012, Raseinių rajono savivaldybė)
Kuzmiškės (2024, Vilniaus miesto savivaldybė)
Pažibai (2013, Panevėžio rajono savivaldybė)
Pavermenys (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Kirmėliai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Bajoraičiai (2023, Šakių rajono savivaldybė)
Kijučiai (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Rečionys nuo vandens bokšto
Medžiukai nuo vandens bokšto
Naujasodis nuo vandens bokšto
Geniai nuo vandens bokšto
Rimšė nuo katilinės bokštelio
Musninkai nuo vandens bokšto
Tetirvinai nuo grudų elevatoriaus
Butrimonys nuo vandens bokšto
Grybaulios tvenkinių liekanos nuo šėryklos
Panorama nuo Ladakalnio
Atsitiktiniai kelių turai
1019 (Palnosai–Ašvėnai–Purvėnai)
165 (Šilalė-Šilutė)
4001 (Žeimiai-Pamūšis-Pašvitinys)
5015 (Perloja-Tolkūnai-Pakaršys)
2523 (Janėnai-Meteliai)
3636 (Vytėnai-Buniškiai-Pakriaunys)
171 (Bukiškis-Sudervė-Dūkštos)
4019 (Varputėnai-Krikliai-Juozapava)
2512 (Seirijai-Balkasodis-Tolkūnai)
222 (Kaunas-Vandžiogala)