Gyvenvietės informacija
Gelvonai
Gelvonų seniūnija
Širvintų rajono savivaldybė
Gyventojų skaičius (2021): 245
Apie miestelį
Gelvonai – miestelis Širvintų rajono savivaldybėje, 16 km į vakarus nuo Širvintų. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-19023).
== Etimologija ==
Miestelio vardas siejamas su tarmišku žodžiu gelvonis („bitės geluonis“), kiti jį kildina nuo Gelvės ežero (vandenvardinis vietovardis), prie kurio galėjo būti pirminė dabartinio miestelio užuomazga. XX a. 1-ojoje pusėje miestelis minimas kaip Gelvonys.
== Istorija ==
Gelvonai (Gelwen) minimi 1385 m. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose . Nuo XVII a. šalia kaimo minimas dvaras, kuris iki XVIII a. pabaigoje priklausė Žabams, dėl to kartais vadintas Žabais, Žabava. 1642 m. pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia. 1686 m. pastatyta katalikų bažnyčia (sudegė 1895 m.), įsteigtas pranciškonų vienuolynas, uždarytas 1832 m. po 1831 m. sukilimo, jame Rusijos valdžia įrengė kareivines. 1690 m. minimas Gelvonų dvaras, buvęs Bagaslaviškyje.
1744 m. lapkričio 22 d. Augustas III Gelvonams suteikė miestelio privilegiją ir teisę rengti turgus. 1781 m., 1782 m. minima parapinė, 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1897 m. didžioji Gelvonų dalis sudegė. XIX a. pabaigoje Gelvonai buvo Vilniaus apskrities miestelis ir dvaras, valsčiaus centras. Pasak lietuvių memuaristės Gabrielės Giunterytės-Puzinienės, Gelvonus legendoje "Elgeta" įamžino lietuvių rašytojas Antonis Edvardas Odynecas.
1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, nuo 1921 m. progimnazija, nuo 1929 m. vėl pradžios mokykla, nuo 1944 m. progimnazija, nuo 1948 m. Gelvonų vidurinė mokykla. 1897 m. pastatyta Gelvonų bažnyčia. 1950–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Po II pasaulinio karo Gelvonų apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos Lietuvos partizanai. 1940 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai.
2016 m. patvirtintas Gelvonų herbas.
== Architektūra ==
Gelvonų plano struktūra linijinė. Prie centrinės aikštės yra:
Mūrinė tašytų akmenų neoklasicistinė su neobaroko elementais Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, pastatyta 1897 m., architektas A. Polozovas; statybą rėmė grafas Plateris. Bebokštės halinės vienanavės lotyniškojo kryžiaus plano bažnyčios sienos iš tašytų akmenų ir raudonų plytų. Viduje – medinis cilindrinis skliautas su tapytais kesonais, neobarokinis didysis altorius.
Šventoriuje:
varpinė,
XIX a. grafų Platerių koplyčia, kurioje yra medinis vėlyvojo baroko altorius su paveikslais. Koplyčioje įmūrytas akmuo su vadinamąja Švč. Mergelės Marijos pėda.
XIX a. Pliaterių-Žabų koplyčia-mauzoliejus su kripta.
Paminklas Didžiosios Kovos apygardos partizanams, ryšininkams ir rėmėjams, skulptorius Jonas Jagėla, 1998 m.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Šio puslapio adresas
Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
2012-2013 metais ir 2017-2024 metais nufilmuotų vietovių sąrašai (PDF).
Atsitiktiniai gyvenviečių turai
- Bileišiai (2013, Zarasų rajono savivaldybė)
- Smilgiai (2013, Pasvalio rajono savivaldybė)
- Kaniūkai (2021, Vilniaus rajono savivaldybė)
- Didžiosios Sėlos (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
- Kunigiškiai (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Populiariausi gyvenviečių turai
- Skudutiškis (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
- Viešvilė (2012, Jurbarko rajono savivaldybė)
- Skriaudžiai (2012, Prienų rajono savivaldybė)
- Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
- Švenčionys (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)