Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Šakių rajono savivaldybė » Gelgaudiškio seniūnija » Gelgaudiškis (2021)      

Apie miestą

Gelgaudiškis – miestas Šakių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurę nuo Šakių, kairiajame Nemuno krante. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Mokyklos ir Nemuno). Miestelio gatvių tinklas stačiakampis.
== Etimologija ==
Gelgaudiškis – dvarininkinis vietovardis. XV a. pradžioje Jurgis Gedgaudas dabartinio miesto apylinkėse buvo pasistatęs pilį ir įkūręs Skirsnemunės dvarą. XV a. pabaigoje čia buvo Gedgaudų palivarkas ir vadinosi Gedigaudiškis (pirmąkart tokiu vardu minimas 1504 m.), kuris XVI a. pabaigoje tapo lengviau ištariamu Gelgaudiškiu (minimas nuo 1599 m.). Tačiau galimas variantas, kad vietovė pavadinta ne pagal Gedgaudą, bet pagal XVIII a. vietovę valdžiusį Gelgudą (tikriausiai apslavinta Gelgaudo forma).
== Geografija ==
Miestas įeina į Panemunių regioninio parko teritoriją. Į rytus nuo miesto plytinčiame Gelgaudiškio miško parke augo ir nudžiūvo storiausia Lietuvoje Gelgaudiškio eglė – skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m. Miške yra pažintinis pėsčiųjų takas, atsiveria paukščių regykla. Yra molio telkinys.
Miesto pagrindiniai susisiekimo keliai – 3803 Pajotijai–Gelgaudiškis ir 3807 Kiduliai–Gelgaudiškis–Gerdžiūnai .
== Istorija ==
Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad čia jau gyventa V a. – X a. 4 km į vakarus nuo Gelgaudiškio yra I tūkstantmečio pirmosios pusės – XV a. Maštaičių piliakalnis. XV a. pabaigoje čia būta Skirsnemunės dvaro, kurį apie 1413–1414 m. įkūrė Jurgis Gedgaudas. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1504 m. rugpjūtį Gedigaudiškio palivarką kartu su didele giria padovanojo savo raštininkui didikui Jonui Sapiegai – ši data laikoma Gelgaudiškio įkūrimo data. Nuo XVI a. dvaro savininkais buvo Sapiegos, Masalskiai, Oziemblovskiai, Gelgaudai, Zabielos, Čartoriskiai. 1578 m. jau minimas Gelgaudiškio miestelis, tada pastatyta medinė bažnyčia, 1691 m., 1789 m. perstatyta, 1864 m. sudegė. 1635 m. Gelgaudiškis gavo turgaus privilegiją. 1655 m. Gelgaudiškį nusiaubė Švedijos kariuomenė. XVIII a. pabaigoje dvaras skilo į Aukštojo ir Žemojo Gelgaudiškio dvarus. XVIII a. pabaigoje Užnemunę užėmus Prūsijai, Gelgaudiškį įsigijo vokiečių Koidelių (vok. Keudell) giminė.
1819 m. veikė parapinė mokykla, 1837 m. atkurta, apie 1867 m. pertvarkyta į valsčiaus mokyklą, nuo 1822 m. – evangelikų mokykla. Per 1831 m. sukilimą ties Gelgaudiškiu per Nemuną kėlėsi Antanas Gelgaudas su savo kariuomene. XIX a. viduryje miestelis priklausė Rusijai. 1842–1846 m. ant Nemuno šlaito pastatyti neoklasicistiniai Gelgaudiškio dvaro rūmai, XIX a. pabaigoje pertvarkytas parkas, kurio centre atsirado aikštė, į kurią suėjo 8 alėjos. 1868 m. pastatyta Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia. Iki XX a. pradžios Gelgaudiškis buvo privati valda. XIX a. pabaigoje čia buvo du Naumiesčio apskrities palivarkai – Aukštasis Gelgaudiškis (priklausė Plokščių valsčiui) ir Žemasis Gelgaudiškis (priklausė Gelgaudiškio valsčiui).
1864–1904 m. lietuviškos spaudos draudimo metais Gelgaudiškio apylinkėse spaudą platino kunigas Pranciškus Būčys, M. Čelkis, S. Čerkys, A. Grybas, J. Kybartas. 1905 m. streikavo apie 400 Gelgaudiškio ir apylinkių dvarų darbininkų. Per Pirmąjį pasaulinį karą įkurta ir dar kurį laiką po II pasaulinio karo Gelgaudiškio centre veikė vaikų prieglauda. 1927 m. atidaryta pašto agentūra. Veikė viena didžiausių Lietuvoje plytinė.
1931–1932 m. Lietuvos vyriausybė skyrė lėšų Šakių–Gelgaudiškio siaurajam geležinkeliui tiesti. „Konkė“ su keleivinius ir krovininius vagonėlius traukiančiais arkliais važinėjo iki karo. Bėgiai pakloti palei centrinę miestelio gatvę į pakalnę, jo atšakos driekėsi į karjerą prie kapinių ir panemunės prieplauką, kur švartuodavosi baržos.
1920 m. įsteigta pradžios mokykla, nuo 1945 m. progimnazija, 1949 m. septynmetė, nuo 1952 m. Gelgaudiškio vidurinė mokykla. 1946 m. įsteigta biblioteka.
Po II pasaulinio karo Gelgaudiškio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1957–1999 m. veikė ligoninė, dab. liko ambulatorija. Yra Šakių meno mokyklos filialas, Gelgaudiškio specialioji mokykla, vaikų lopšelis – darželis, kultūros centras.
1958 m. gegužės 15 d. Gelgaudiškis tapo miesto tipo gyvenviete. 2003 m. patvirtintas Gelgaudiškio herbas.
== Architektūra ==
Svarbiausi statiniai:
1868 m. pastatyta mūrinė neogotikinė Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, jos varpas išlietas 1695 m., meistras S. Šoris.
XIX a. neoklasicistinė dvaro sodyba su prancūziškuoju parku; Gelgaudiškio dvaro parkas – valstybės saugomas kultūros paveldo paminklas:
1846 m. statyti vienaukščiai mūriniai dvaro rūmai, ilgo stačiakampio plano, su dviem kampiniais rizalitais ir flygeliu, pagrindinio fasado portikas su dviem jonėniškomis kolonomis. Viduje – aplink du vestibiulius pusiau anfiladiškai išdėstytos patalpos, salių plafonai ir durys dekoruotos moderno stiliaus ornamentais.
Kiti dvaro pastatai: kumetynas, svirnas, oranžerija, virtuvė, oficina, bokštas (2015 m. įrengtas Gelgaudiškio karilionas), tvartas, rūsys.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.