
Gargždelė – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Salantų regioniniame parke. Kaimas garsėja akmenų skulptūrų muziejumi – Orvidų sodyba. Veikia Gargždelės šv. Barboros koplyčia.
== Etimologija ==
Vietovardis rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Garżdele, rus. Горждели, liet. Gargždeliai, Gargždelė. Jis kilo nuo žodžio gargždas – suapvalinta nuosėdinė uoliena, kurią sudaro iki 10 cm skersmens apvalūs akmenukai. Jų čia niekados netrūko.
== Geografija ==
Kaimas driekiasi į pietryčius nuo Salantų, atviroje vietovėje. Didesnė sodybų dalis išsidėsčiusi abipus Žemaitės gatvės, t. y. senojo Plungės kelio. Kitos, vienkieminės sodybos išsimėčiusios rytinėje kaimo žemių dalyje. Kaimą pusiau dalina 169 Skuodas–Plungė plentas, o pietine žemių dalimi teka teka Alkupio upelis, paverstas melioracijos kanalu.
== Istorija ==
Kaimas pradėjo formuotis XVIII a. – XIX a. pr. akmeningoje Salantų dvaro ir miesto ganyklų žemėje. 1846 m. jame jau buvo 10 dūmų, o 1866 m. – 25 kiemai.
Per kaimą eina senas kelias, jungiantis Salantus ir Skuodą su Plunge bei Žemaičių sostine Telšiais. Juo atvykdavo ir išvykdavo Salantų dvaro savininkai, iš Kuršo į Lietuvą traukdavo švedų kariuomenė, 1831 m. ne kartą žygiavo žemaičių sukilėlių daliniai. Juo 1831 m. nuo maištaujančių valstiečių bandė pasprukti Grūšlaukės dvaro ūkvedys K. Karnilavičius, kurį sukilę baudžiauninkai Gargždelėje pagavo ir nubaudė mirties bausme.
Prie senojo Plungės kelio XVIII a. pabaigoje buvo įrengtos Salantų parapijos kapinės, šalia kurių iki XX a. vidurio veikė ir protestantų kapinės.
1923 m. kaime buvo 17 ūkių. Tarpukariu Gargždelė buvo seniūnijos, o po karo – apylinkės administracinis centras. Prie kaimo prijungtas šalia buvęs Perkūnkaimis.
1949 m. kaime įsikūrė kolūkis Už Taiką, prie kurio buvo prijungti aplinkinių Imbarės, Gaivališkės ir Gedgaudžių kaimų ūkininkai.
XX a. pradžioje Gargždelėje apsigyveno akmentašys Jonas Orvidas, davęs pradžią akmens meistrų Orvidų dinastijai, išgarsinusiai Gargždelę XX a. antroje pusėje.
=
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Erlėnai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Kalniškiai (2012, Kretingos rajono savivaldybė)
Žadeikiai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Plokščiai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Žvainiai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Kalnalis (2023, Kretingos rajono savivaldybė)
Rubuliai (2013, Kretingos rajono savivaldybė)
Abakai (2023, Kretingos rajono savivaldybė)
Pryšmančiai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Kurmaičiai (2012, Kretingos rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Eišiškės (2018, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Šadžiūnai (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Nakonys (2023, Anykščių rajono savivaldybė)
Skirgiškės (2018, Vilniaus rajono savivaldybė)
Skroblis (2021, Rietavo savivaldybė)
Pajautiškės (2020, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Žemutiniai Kaniūkai (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Eiskudžiai (2019, Biržų rajono savivaldybė)
Raseiniai (2017, Raseinių rajono savivaldybė)
Jonuškai (2017, Ukmergės rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Kernavės piliakalnių panorama
Veisiejų apylinkės nuo Snaigyno apžvalgos bokšto žiemą
Musninkai nuo vandens bokšto
Sirutėnai nuo vandens bokšto
Daugailiai nuo vandens bokšto
Ceikiniai nuo naujojo vandens bokšto
Panorama nuo Ladakalnio
Makniūnų apylinkės nuo talpyklų
Ceikiniai nuo senojo vandens bokšto
Zaraso ežeras nuo apžvalgos rato
Atsitiktiniai kelių turai
4106 (Kaltinėnai-Skabučiai-Požerė)
178 (Bradesiai-Dusetos-Daugailiai)
135 (Lazdijai-Akmeniai)
4107 (Upyna-Pagrybis-Kaltinėnai)
3207 (Staneliai-Vilkaičiai)
4312 (Širvintos-Družai-Vindeikiai)
1801 (Kaišiadorys-Palomenė-Gegužinė)
1817 (Mediniai Strėvininkai-Morkūnai-Tadarava)
3309 (Jieznas-Sobuva)
1109 (Tolkūnai–Miroslavas–Buckūnai)