1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie miestą

Apie kaimą Mažeikių rajone žr. Gargždai (Mažeikiai).
Gargždai – miestas vakarų Lietuvoje, Klaipėdos apskrityje, 17 km į rytus nuo Klaipėdos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracinis centras, Gargždų seniūnijos ir Dauparų-Kvietinių seniūnijos centras. Veikia Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka, paštas (LT-96001), Gargždų parkas, Gargždų krašto muziejus, stovi mūrinė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (pastatyta 1990 m.). Stambesnės įmonės: AB „LOTOS Geonafta“, AB „Gargždų statyba“, UAB „Mars Lietuva“. Veikia statybinių medžiagų gamybos įmonės – UAB „Gargždų mida“, UAB „Gargždų plytų gamykla“.
== Etimologija ==
Miesto vardas tikriausiai kilęs nuo bendrinio žodžio gargždas („graužas, žvirgždas, žvyras“). 1253 m. dalybų akte minimi kaip Garisda. Gali būti, kad vietovės pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Gargždupio upelio, pratekančio ties Kalniškės piliakalniu greta Gargždų, o upelio pavadinimas kildinamas iš jo krantuose randamų smulkių akmenukų – gargždo. Taip pat neabejojama, kad miesto vardo kilmė yra kuršiška, kadangi panašūs pavadinimai paplitę kuršių gyventose teritorijose.
== Geografija ==
Miestas įsikūręs Žemaitijoje, vakariniame Minijos krante. Miesto šiaurinė riba eina išilgai automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda , miestas yra 17 km į rytus nuo Klaipėdos. Per miestą eina keliai: 227 Jakai–Dovilai–Laugaliai ; 228 Dauparai–Gargždai–Vėžaičiai ; 216 Gargždai–Kretinga . Miesto pietvakariuose yra Gargždų karjeras ir kiti smulkūs vandens telkiniai, kolektyviniai sodai. Iki karjerų iš Klaipėdos atvesta geležinkelio atšaka. Miesto rytiniame pakraštyje stūkso Gargždų piliakalnis.
== Istorija ==
Gargždų apylinkėse gyvenvietės aptinkamos nuo žalvario amžiaus. Rašytiniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą minimi 1253 m. Ordino ir Kuršo vyskupo dalybų akte (Garisda). Čia buvo kuršių gyvenvietė ir piliakalnis. XV a. gyvenvietė persikėlė į vakarinį Minijos upės krantą. Jos urbanistinė struktūra buvo linijinė.
Gargždų dvaras minimas nuo XVI a., priklausė Žemaitijos seniūnams Kęsgailoms. Gyvenvietė iki pat XVIII a. priklausė dvarui. 1534–1540 m. pastatyta pirmoji medinė katalikų Gargždų bažnyčia (funduota karalienės Bonos). Nuo 1563 m. minimas Gargždų valsčius. 1597 m. Gargždai pirmą kartą pavadinti miestu.
1600 m. sausio 8 d. karalius Zigmantas Vaza suteikė Gargždams prekymečių ir turgų privilegiją. Gargždai tapo svarbiausiu prekybos punktu su Klaipėda. 1639 m. karalius Vladislovas Vaza Gargždų miestelyje, kaip ir Palangoje, leido įsikurti žydams, turėti savo sklypus, statyti namus, atidaryti krautuves, užsiimti įvairiais verslais. Tai paskatino miestelio augimą ir klestėjimą, ką įrodo ir rasti Gargždų lobiai.
XVII–XVIII amžiai dėl karų ir maro Gargždams buvo sudėtingi. 1786 m. sudegė beveik visas miestas. 1792 m. suteiktos miesto teisės ir herbas. XIX a. Gargždai buvo klestintis pasienio miestas, vystėsi prekyba, amatai, kultūrinis ir religinis centras. Tai buvo privatus miestelis ir dvaras Telšių apskrityje, valsčiaus centras. I pasaulinio karo metu sudegė beveik visas miesto centras.
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę prasidėjo naujas Gargždų gyvavimo etapas – miestas tapo Kretingos apskrities valsčiaus centru. Miestelio gatvėms suteikti pavadinimai: Minijos, Klaipėdos, Prezidento A. Smetonos, o turgaus aikštei – Rinkos aikštės vardas. Kūrėsi įvairios organizacijos. Be įvairių parduotuvėlių, arbatinių ir kepyklų, čia XX a. pirmojoje pusėje veikė vartotojų bendrovė „Minija“, kooperatyvas „Talka“, Liaudies bankas. 1935 m. pastatyta skerdykla. Gargžduose ir jo apylinkėse veikė du vandens malūnai. Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės. 1931–1939 m. per miesto centrą nutiestas Žemaičių plentas, prieigose per Minijos upę pastatytas betoninis Gargždų tiltas. 1939 m. rugpjūčio 15 d. ir 1941 m. miestą vėl suniokojo gaisrai. Be kitų, sudegė bažnyčia (išliko šalia stovinti Gargždų bažnyčios šventoriaus koplyčia).
1941 m. birželio 24 d. Gargžduose Tilžės operatyvinė grupė (vok. Einsatzkommando Tilsit) sušaudė apie 200 žydų vyrų. Šis nusikaltimas buvo nagrinėjamas ir Ulmo procese prieš dešimt operatyvinės grupės narių. Likę žydai, taip pat moterys ir vaikai buvo išžudyti 1941 m. rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo pradžioje, galbūt dalyvaujant ir lietuvių policijai.
Sovietmečiu Gargždai toliau augo. 1952 m. tapo Klaipėdos rajono centru, nors turėjo tik miestelio statusą. Nuo 1958 m. gegužės 15 d. Gargždai buvo miesto tipo gyvenvietė, 1965 m. rugpjūčio 25 d. tapo miestu. Sovietmečiu pastatytas statybinių medžiagų kombinatas, metalo apdirbimo įmonė „Pajūris“. 1967 m. prijungta dalis Kulių ir Laugalių kaimų.
1997 m. patvirtintas dabartinis Gargždų herbas. 2003 m. švenčiant miesto 750 m. jubiliejų, rekonstruota reprezentacinė miesto aikštė prie savivaldybės, prie rytinio miesto įvažiavimo įrengtas išskirtinis riboženklis – Gargždų akmuo su užrašu. 2017 m. atnaujintas inžinerijos paminklas, tarpukaryje statytas Tilto gatvės Gargždų pėsčiųjų viadukas, sujungiantis bažnyčią su miesto ligonine.
== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
Gargždų Vaivorykštės gimnazija
2 pagrindinio ugdymo mokyklos:
Gargždų Kranto progimnazija
Gargždų Minijos progimnazija
Gargždų ugdymo centras Naminukas
4 mokyklos-darželiai: „Ąžuoliukas“, „Gintarėlis“, „Saulutė“ ir „Naminukas“
Gargždų muzikos mokykla
Gargždų sporto mokykla

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

4715 (Bijūnai I-Drabužninkai II-Karaliūnai-Bičiūnai)
4314 (Paširvintys-Alionys I)
3020 (Miežiškiai-Taruškos)
2225 (Mataičiai-Stančaičiai)
1801 (Kaišiadorys-Palomenė-Gegužinė)
3708 (Kaukolikai-Lyksūdė-Šatės)
2933 (Kalpokai-Megučioniai-Girbutkiai)
159 (Užventis-Šaukėnai-Kuršėnai)
1011 (Papilė–Gumbakiai–Švendriai)
1001 (Naujoji Akmenė–Vegeriai–*Vytiniai)