Gardamas – miestelis Šilutės rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Šilutės, 6 km į šiaurės vakarus nuo Žemaičių Naumiesčio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi, Gardamo Šv. Roko bažnyčia (yra 3 dailės paminklai), lurdas, Mažvydo kelio – Knygos kelio koplystulpis (skulpt. Vytautas Bliūdžius, pastatytas 2007 m.). Yra paštas (LT-99063). Veikia mėsos perdirbimo įmonė UAB „Linegis“, Gintaro Šarkos veterinarijos klinika, R. Paulauskaitės IĮ (lentpjūvė), mišrių prekių parduotuvė.
Per Gardamą teka Tenenys. Keliai veda į Žemaičių Naumiestį, Švėkšną, Šylius, Ramučius.
== Etimologija ==
Vietovardis neaiškios kilmės, galbūt sietinas su žodžiu gar̃das („aptvaras lauke ar ganykloje gyvuliams“).
== Istorija ==
1304 m. Gardamą sunaikino Vokiečių ordinas. 1561 m. minimas Gardamo kaimas, išmatuotas valakais, 1651 m. miestelis. 1595 m. Gardamas pažymėtas geografo Merkatoriaus žemėlapyje. 1636 m. minima koplyčia. Gardamas nurodytas 1679 m. K. Langės Prūsijos žemėlapyje. 1706 m. Kvėdarnos seniūno Paco rūpesčiu pastatyta pirmoji Gardamo bažnyčia, jai sunykus, Gardamas tapo Žemaičių Naumiesčio bažnyčios filija.
XIX a. pabaigoje miestelis priklausė Raseinių apskričiai. Jis buvo vienas knygnešystės centrų, draudžiamąją lietuvių spaudą Gardame platino knygnešys Juozas Freitakas, kun. P. Grigaliūnavičius ir kiti.
1932 m. pastatyta dabartinė Gardamo Šv. Roko bažnyčia, 1933 m. gruodžio 16 d. įkurta parapija. Miestelyje dar buvo trys arbatinės, krautuvė, pašto tarnybos agentūra, pradžios mokykla. 1934 m. dalis miestelio gyventojų išsikėlė į vienkiemius.
1908–1910 m. veikė „Saulės“ draugijos pradinė mokykla, 1911 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla; iki 1948 m. pradinė, 1948–1961 m. septynmetė, 1961–1986 m. aštuonmetė, 1986–1998 m. devynmetė, 1998–2003 m. dešimtmetė, nuo 2003 m. Gardamo pagrindinė mokykla. 1947 m. įsteigta biblioteka, dab. biblioteka-filialas su viešosios interneto prieigos tašku; 1949 m. įsteigta skaitykla, 1958 m. kultūros namai, medicinos punktas, 1996 m. laisvalaikio salė.
Po II pasaulinio karo Gardamo apylinkėse veikė Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. Kęstučio) apygardos Lietuvos partizanai. Sovietmečiu buvo Gardamo kolūkio centrinė gyvenvietė, vėliau „Ramučių“ tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. Įsteigta Gardamo kaimo bendruomenė „Tenenys“.
2010 m. gruodžio 7 d. patvirtintas Gardamo herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Kavoliai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Paleičiai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Leitgiriai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Pašyšiai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Barvai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Degučiai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Gardamas (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Šyškrantė (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Kiškiai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Sakūtėliai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Varniškė (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Striukai (2022, Pakruojo rajono savivaldybė)
Tiskūnai (2012, Kėdainių rajono savivaldybė)
Daubiškiai (2017, Akmenės rajono savivaldybė)
Tribonys (2012, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Augmėnai (2021, Radviliškio rajono savivaldybė)
Kaišiadorys (2012, Kaišiadorių rajono savivaldybė)
Viečiūnai (2012, Druskininkų savivaldybė)
Talačkoniai (2012, Pasvalio rajono savivaldybė)
Paišlynys (2024, Jurbarko rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Panorama nuo Lepelionių piliakalnio (Napoleono kepurė)
Grūžiai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Ukmergės teleradijo bokšto
Spengla nuo vandens bokšto žiemą
Kaltanėnai nuo vandens bokšto
Antazavės apylinkės nuo vandens bokšto
Perloja nuo vandens bokšto žiemą
Senasis Dūkštas (Dūkšteliai) nuo vandens bokšto
Padustėlio apylinkės nuo sandėlių
Rukainių apylinkės nuo senojo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
2413 (Antašava-Akmeniai)
1804 (Rumšiškės-Pravieniškės II)
4617 (Varniai-Karklėnai-Pašilė-Vejos)
4908 (Antalamėstė-Saldutiškis-Labanoras)
2208 (Pėžaičiai-Švėkšna)
3428 (Kairėnai-Šašiai-Šašeliai)
5313 (Lupenka-Tumiškė)
3910 (Mikniškės-Kurmelionys*)
135 (Lazdijai-Akmeniai)
1717 (Armeniškiai-Vozbutai)