Erlėnai – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 3 km į šiaurę nuo Salantų, prie kelio 169 Skuodas–Plungė . Seniūnaitijos centras. Kaimas patenka į Salantų regioninio parko teritoriją. Veikia Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Erlėnų filialas (nuo 1961 m.), geologinis draustinis, Erlėnų tvenkinys, bendruomenės centras Erlėnai (pirmininkė Sima Striukienė).
== Etimologija ==
Pavadinimą davė per kaimą tekantis Erlos upelis – Bartuvos kairysis intakas. Vietovardis rašomas lenk. Orlany, rus. Арлены, Орляны, Эрленай, liet. Erlėnai, žem. Erlienā.
== Geografija ==
Rytiniu pakraščiu teka Salantas, per vidurį – Erla. Į ją įteka Pagilbrastis, ant kurio įrengtas Erlėnų tvenkinys. Kaimą kertą kelias 2320 Salantai–Erlėnai–Šaučikiai , į kurį centre įsilieja kelias 2318 Leliūnai–Juodupėnai–Erlėnai . Vakariniu pakraščiu praeina kelias 169 Skuodas–Plungė . Erlėnai ribojasi su Kadagynais, Kalniškiais, Nerėpais ir Šaučikiais, patenka į Salantų regioninį parką ir Erlos geomorfologinį draustinį.
== Istorija ==
Apylinkėse gyvenama nuo I tūkstantmečio. Kitapus Salanto stūkso Laivių piliakalnis (kartais priskiriamas Erlėnams), o į pietvakarius nuo kaimo yra Alkos alkakalnis. Senieji Erlėnų gyventojai buvo žemdirbiai. Jų pastangas įdirbti akmeningas žemes mena prie kelio Skuodas–Salantai miškelyje išlikę akmenų pylimai ir krūsnys, ženklinantys senųjų žemdirbystės laukų, naudotų iki Valakų reformos, liekanas.
Kaimas pradėjo kurtis XV a. II pusėje, pirmąkart paminėtas 1511 m. Po Valakų reformos XVI a. II pusėje suformuotas gatvinis kaimas, kurio planinė struktūra, nežymiai apardyta Lietuvos žemės reformos, išliko iki mūsų dienų. 1568 m. jis ribojosi su Salantais, Pesčiais, Juodupėnais, Šaučikiais, Nerėpais, Baidotaičiais ir Laivaičiais. XVIII a. kaimas priklausė Vilniaus trinitorių vienuolynui, o dvasiniais gyventojų reikalais nuo 1630 m. rūpinosi Salantų parapijos kunigai.
1750 m. buvo 37 kiemai, 1846 m. – 29 dūmai, 1866 m. – 28 katalikų sodybos. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. 253 kaimo valstiečiai už gautą žemę atlikinėjo atodirbio prievolę grafo Juozapo Tiškevičiaus Grūšlaukės dvare. Įkūrus 1861 m. luominę valstiečių savivaldą, kaimas sudarė Erlėnų seniūniją, kuri priklausė Grūšlaukės, o nuo XIX a. 9 dešimtmečio – Salantų valsčiui. XIX a. II pusėje kaimo žemių pietvakariniame pakraštyje susiformavo Alkos vienkiemis, kuris XX a. pr. tapo savarankišku kaimu.
1923 m. buvo 47 ūkiai. Tarpukariu gatvinis kaimas išskaidytas į vienkiminius ūkius.
1944–1959 m. Erlėnų apylinkės centras, nuo 1949 m. Alkos kolūkio centrinė gyvenvietė. 1961 m. atidaryta biblioteka, 1964 m. iš Šaučikių atkelta pradinė mokykla, veikusi iki 1994 m. 1973–1994 m. veikė kultūros namai, 1988–1991 m. vaikų lopšelis-darželis.
Šiais laikais Erlėnuose vystoma gyvulininkystė. Ja užsiima per 10 ūkininkų, kurie laiko nuo 20 iki 300 galvijų. Stambiausias yra Rolandos ir Romaldo Karazinų pienininkystės ūkis, kuriame pagamintam pienui ženklinti 2007 m. įteiktas Europos Sąjungos sertifikatas. Veikia V. Vaičiulio veterinarinių paslaugų individuali įmonė, akmens gaminių ir paminklų gamyba verčiasi UAB Varta (vadovas Viktoras Budrys), UAB Salantų granitas.
Kaimas garsėja etninės kultūros paveldo gausa. Jame išliko 1834 m. statybos etnoarchitektūrinė sodyba, o kita sodyba (Antano Stropaus) perkelta į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Kaime tebestovi daugiau kaip 12 XIX–XX a. memorialinių mažosios architektūros statinių (koplytėlių, kryžių), menančių Lietuvos kryždirbystės tradicijas.
2011 m. liepos 16 d. paminėtas Erlėnų vardo pirmojo paminėjimo 500 metų jubiliejus, kuriam atminti atidengtas paminklinis akmuo.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Klibiai (2012, Kretingos rajono savivaldybė)
Šukė (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Imbarė (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Lubiai (2013, Kretingos rajono savivaldybė)
Abakai (2023, Kretingos rajono savivaldybė)
Kūlupėnai (2012, Kretingos rajono savivaldybė)
Mančiai (2024, Kretingos rajono savivaldybė)
Žibininkai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Toliai (2021, Kretingos rajono savivaldybė)
Gargždelė (2013, Kretingos rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Kumečiai (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Vareikoniai (2020, Kauno rajono savivaldybė)
Šutai (2021, Švenčionių rajono savivaldybė)
Tautginiai (2017, Joniškio rajono savivaldybė)
Martyniškis (2017, Jonavos rajono savivaldybė)
Buikos (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Ąžuolynė (2023, Pasvalio rajono savivaldybė)
Pamūšis (2013, Ukmergės rajono savivaldybė)
Matiešionys (2018, Birštono savivaldybė)
Pakalniškiai (2012, Radviliškio rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Burvelių alkalanis ties laiptais link Nevėžio
Panevėžys nuo Vilniaus 8 daugiabučio
Kauno senamiestis nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės
Sidabrinės nuo vandens bokšto
Padustėlio apylinkės nuo sandėlių
Alaušai nuo vandens bokšto
Jašiūnų apylinkės (Geložė) nuo senojo vandens bokšto
Nemunaitis nuo vandens bokšto
Panevėžys nuo Parko 45
Leipalingis nuo priešgaisrinio bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3711 (Stripiniai-Gėsalai-*Viršilai)
2406 (Kupiškis-Rudiliai-Subačius)
1709 (Seredžius-Juodaičiai-Mituva-Keryvai)
3203 (Rietavas-Tverai-Varniai)
3911 (Šalčininkėliai-Stasylos-Čiužiakampis)
2711 (Reivyčiai-Leckava)
3012 (Tiltagaliai-Sodeliai)
2218 (Kretingalė-Bruzdeilynas)
1816 (Liutonys-Žiežmariai-Dovainonys)
2716 (Tirkšliai-Užlieknė-Viekšniai)