Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Klaipėdos rajono savivaldybė » Endriejavo seniūnija » Endriejavas (2012)      

Apie miestelį

Endriejavas – miestelis Klaipėdos rajono savivaldybėje, 14 km į vakarus nuo Rietavo, prie kelio 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai . Pietuose šalia miestelio praeina automagistralė A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda . Seniūnijos centras, Endriejavo seniūnaitija. Stovi Endriejavo Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia (pastatyta 1943 m.), veikia Endriejavo pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1946 m.), paštas (LT-96035).
== Etimologija ==
Iki XVIII a. pabaigos kaimas buvo žinomas kaip Vaitkaičiai. Manoma, kad dabartinis pavadinimas atsirado XVIII a. pabaigoje pagal pirmosios miestelio bažnyčios statytoją Andriejų Radzevičių (dvarininkinis vietovardis). Dar XX a. tarpukariu buvo rašomas kaip Andriejavas arba Andriejava.
== Geografija ==
Šiauriniame miestelio pakraštyje telkšo Kapstato ežeras, šiauriniu pakraščiu teka Minijos intakas Veiviržas. 4 km į šiaurės vakarus – Ablingos memorialinis ansamblis. Prie miestelio išsidėstęs Endriejavo kalvagūbris (iki 130 m virš jūros lygio).
== Istorija ==
1630 m. minima Endriejavo giria. Kaimas minimas nuo XVIII a. pradžios. 1780 m. pastatyta medinė bažnyčia. XIX a. Endriejavas buvo garsus grūdų ir linų prekymečiais. Nuo 1837 m. priklausė Rietavo Oginskiams. Apie 1800 m. įkurta parapija. 1835 m. Irenėjus Kleopas Oginskis panaikino baudžiavą. 1862 m. varpinėje pakabintas tuo metu didžiausias varpas Žemaitijoje. Spaudos draudimo metais miestelio šviesuomenę spauda aprūpindavo kunigas, rašytojas, vėliau Steigiamojo Seimo atstovas Povilas Dogelis. XIX a. Endriejavas buvo privatus miestelis Raseinių apskrityje.
Po I pasaulinio karo Endriejave veikė garinė pieninė, 3 lentpjūvės, 9 malūnai, vilnų karšykla. Tarpukariu pro miestelį nutiestas Žemaičių plentas. Per II pasaulinį karą sudegė didelė dalis miestelio, bažnyčia. Po II pasaulinio karo veikė Žemaičių apygardos, Kardo rinktinės partizanai. 1945 m. gegužės 25-26 dd., padedant 3-ims stribams, Lietuvos partizanų būrys (120 žmonių, vadas K. Tycius) užėmė Endriejavą, paėmė į nelaisvę 18 stribų. 1950 m. vasario ir gegužės mėn. Žemaičių apygardos Nemuno būrio partizanai puolė miestelį.
1946–1952 m. buvo ligoninė, vėliau ambulatorija. 1946 m. įsteigta biblioteka, 1976 m. vaikų darželis. Nuo 1948 m. buvo „Bolševiko“ kolūkio centrinė gyvenvietė. 2009 m. liepos 24 d. LR prezidentės dekretu Nr. 1K-58 patvirtintas Endriejavo herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.