Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kauno rajono savivaldybė » Ežerėlio seniūnija » Ežerėlis (2021)      

Apie miestą

Ežerėlis – miestas Kauno rajono savivaldybėje, 20 km į vakarus nuo Kauno, 5 km į pietus nuo Zapyškio. Ežerėlio seniūnija, parapijos centras. Stovi Ežerėlio šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1992 m.), Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio paminklas (pastatytas apie 1938 m., sovietmečiu nugriautas, atstatytas 1991 m.), yra paštas, veikia Ežerėlio pagrindinė mokykla, biblioteka.
== Etimologija ==
Ežerėlio vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs iš kadaise šiaurės rytiniame miškų pakraštyje buvusio Kazlų Rūdos ežero, sunykusio darant melioraciją. Oficialiame 1925 m. vietovardžių sąraše „Lietuvos apgyvendintos vietos“ gyvenvietė pavadinta „Ežerėtis“ durpių ind. (galbūt kaip įmonės pavadinimas). Tarpukario lituanistikos instituto bylose įrašytas Ežerėlio kaimas, kurio pavadinimą siūlyta keisti į Ežeras. Pats gyvenvietės vardas tikriausiai paimtas iš dabartinio durpyno (ar jo dalies) buvusio vardo Ežerėlis.
== Geografija ==
Ežerėlis išsidėstęs Kazlų Rūdos miško šiaurės rytiniame pakraštyje, Ežerėlio durpyno saloje. Pasiekiamas iš kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai pasukus į plentą 1910 Zapyškis–Ežerėlis (6,3 km).
Mieste ir apylinkėse veikia seniausias Lietuvoje pramoninis siaurasis geležinkelis. Jis pradėtas tiesti I pasaulinio karo metais kaip 600 mm pločio geležinkelis siekiant išvežti durpes iš Ežerėlio durpyno ir medieną iš Kazlų Rūdos miškų. Jis driekėsi iki Kazlų Rūdos ir Jūrės pietuose ir siekė Kauno miestą rytuose, traukinio judėjimas buvo įtraukas į oficialų traukinių eismo grafiką. Pokariu geležinkeliukas perkaltas į 750 mm pločio vėžę. Išlikęs tipinis durpyninio siauruko depas, durpių iškrovimo estakada.
== Istorija ==
XIX a. vietovė priklausė Marijampolės apskričiai, čia buvo Ežerėlio pelkė miškuose, 1857 m. iš dalies nusausinta. Gyvenvietė ėmė kurtis 1915 m. vokiečiams pradėjus kasti durpes. XX a. trečiame – ketvirtame dešimtmetyje buvo iškasama po 15 000 t kasmet, kuras naudotas Kauno katilinėms. 1933 m. įsteigta pradinė mokykla.
II pasaulinio karo metu Ežerėlį naciai numatė kaip nedidelį čigonų getą: 1942 m. lapkričio 18 d. įsaku visi čigonai turėjo būti perkelti į Ežerėlio darbo stovyklą kasti durpių, o jų turtas konfiskuotas. Po Antrojo pasaulinio karo rekonstravus ir išplėtus durpių įmonę (1956 m. iškasta 220 000 t) gyvenvietė išaugo į durpininkų miestelį.
1946–1952 m. Ežerėlio apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Lietuvos partizanai. 1951 m. ir 1952 m. tarybų valdžia iš Ežerėlio ištrėmė 16 gyventojų.
1956 m. balandžio 2 d. Ežerėlis tapo miesto tipo gyvenviete, veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, mėsos perdirbimo cechas, girininkija. 1954 m. įkurtas paštas, ambulatorija, 1954–1997 m. veikė ligoninė, nuo 1997 m. slaugos namai. 1956 m. pastatyti kultūros namai, 1963 m. atidaryta biblioteka.
1992–1998 m. pastatyta bažnyčia. 2006 m. patvirtintas Ežerėlio herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.