Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Varėnos rajono savivaldybė » Kaniavos seniūnija » Dubičiai (2018)      

Apie kaimą

Dubičiai – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, 6 km į šiaurės rytus nuo Rakų, 24 km į pietryčius nuo Varėnos, netoli Baltarusijos sienos. Seniūnaitijos centras. Dubičiai yra Ūlos aukštupyje, už kelių kilometrų – valstybės siena su Baltarusija. Pro kaimą eina kelias 5008 Vydeniai–Dubičiai–Rakai . Stovi medinė Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (nuo 1908 m.), yra Dubičių pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-65015). Nuo Dubičių iki Krokšlio eina Ūlos kanalas. Dubičių kapinėse palaidoti 1863 m. sukilimo dalyviai, pastatytas paminklas jiems atminti (1933 m.).
== Etimologija ==
Kaimas tikriausiai yra vandenvardinis vietovardis, pavadintas pagal išnykusį Dubo ežerą, kuris buvo už kelių kilometrų į vakarus nuo kaimo, prie pat Ūlos upės. 1850 m. ežero plotas buvo 221 ha, o 1900 m. – jau tik 20 ha. XX a. 1-ojoje pusėje ežeras galutinai išnyko. Ežero pavadinimas kildintinas iš šaknies dub- (dubti, duburys, duobė ir t. t.).
Tiesa, yra žinomi slaviški asmenvardžiai Дубичь, Дубич, Дубіч bei lietuviška pavardė Dubiẽtis (dar 1665 m. minimas suslavintas lietuviškas asmenvardis Dubicz). Tačiau gali būti jog šie asmenvardžiai kilo nuo kaimo.
== Istorija ==
Prie kaimo yra Dubičių piliakalnis ir senovės gyvenvietės (siekia akmens amžių).
Apie 1365 m. kryžiuočių karo kelių aprašymuose minima Dubičių pilis ir miestas. Iš pradžių pilis buvo gynybinė, vėliau Ldk Vytautas Didysis pavertė ją savo medžioklės sodyba. 1487–1489 m. karaliaus Kazimiero žemių skyrimo knygoje minimas Dubičių valsčius. XIV a. pr.- XV a. pab. pastatyta pirmoji bažnyčia, 1529 m. ji tapo Nočios bažnyčios filija. 1504 m. šias vietas nusipirko kunigaikštis Vasilijus Glinskis. XVI a. Dubičiuose buvo dvi smuklės (jas nuomavo Mykolas Jundilas), 1512 m. minimas Ldk dvaras.
1613 m. Dubičiai pažymėti Mikalojaus Radvilos Našlaitėlio žemėlapyje. 1672 m. buvo 11 užimtų ir laisvų valakų žemės. Buvo 7 valstiečių ūkiai, dirbę 2 valakus žemės.
Per 1655–1661 m. okupaciją Dubičius labai nuniokojo rusai, o 1700–1721 m. – švedai. XVIII a. minima Dubičių seniūnija. Didžioji dalis gyventojų priklausė dvarui, kiti – bažnyčiai (ta dalis tebevadinama Kunigiškėmis). 1795 m. dauguma Dubičių gyventojų buvo Joniai ir Švedai. 1850 m. minimos tokios pavardės: Joniai, Švedai, Nameikos, Zalanskai, Jaroševičiai, Verbickai, Dzekevičiai, Balcevičiai, Turoniai, Avižiniai, Raginiai, Karpavičiai, Savostai.
Per 1863 m. sukilimą prie Dubičių gegužės 4 d. įvyko kautynės tarp L. Narbuto (istoriko T. Narbuto sūnus) vadovaujamų sukilėlių būrio ir caro kariuomenės. Mūšyje žuvo vadas ir 12 sukilėlių. 1933 m. pastatytas ant 1863 m. sukilimo dalyvių kapų pastatytas paminklas, prie jo 1988 m. įkurtas medinių skulptūrų skveras. Po sukilimo caro valdžia nugriovė bažnyčią. XIX a. pabaigoje Dubičiai – Lydos apskrities kaimas, valsčiaus centras.
1920 m. kraštą okupavo Antroji Lenkijos Respublika. Nuo 1940 m. sausio 15 d. iki 1940 m. rugpjūčio 3 d. priklausė Baltarusijos TSR, Rodūnios rajonui. Nuo 1941 m. vasario 17 d. priklausė Rudnios valsčiui. Per II pasaulinį karą 1943 m. vokiečiai sudegino dalį kaimo sodybų. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2005 m. gruodžio 9 d. įregistruota Dubičių krašto bendruomenė. 2015 m. liepos 16 d. Prezidentės dekretu Nr. 1K-397 patvirtintas Dubičių herbas.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.