1.     


Youtube filmuko nuoroda
Vietovės.Lt puslapio adresas
Apie miesto dalį

Marijampolė – miestas pietvakarių Lietuvoje, 56 km į pietvakarius nuo Kauno. Neoficiali Suvalkijos (Sūduvos) sostinė, taip pat Marijampolės apskrities, Marijampolės savivaldybės, Mokolų seniūnijos ir Patašinės seniūnijos centras, Marijampolės miesto seniūnija. Septintasis pagal dydį Lietuvos miestas. Miesto centre – Jono Basanavičiaus aikštė, Degučiuose – apskrities ligoninė. Mieste dveji globos namai (Šv. Arkangelo Mykolo ir Švč. Marijos), 3 pašto skyriai (centrinis LT-68001).
== Etimologija ==
Pirmasis gyvenvietės pavadinimas buvo vandenvardinis vietovardis – Pašešupys (pagal čia tekančią Šešupės upę), minimas nuo XVII a. antrosios pusės. 1706 m. minima Stara Būda. Vėliau, XVIII a. pirmojoje pusėje pervadinta Starapole. Šis vietovardis kilęs nuo bendrinių žodžių (stara 'senas' + pole 'laukas') ir aptinkamas nuo 1736 m. kaip Starepol.
Vėliau miestelio atsiradimui ir augimui esminės įtakos turėjo marijonai, todėl jų garbei gyvenvietė ir pavadinta (pridedant -polė). Kadangi n prieš p lietuvių kalboje dėsningai virsta lūpiniu m, Marijanpolė virto Marijampole. Tačiau sandas -polė nėra vienareikšmiškai aiškinamas: jis galėjo būti graikų kilmės (graikiškai polis – „miestas, pilis“), kadangi Europoje ilgą laiką buvo madinga kurti vietovardžius antikiniais pavyzdžiais (dažniausiai dvarus, palivarkus ir pan.). Kita vertus, slaviškai pole reiškia „laukas“. Tačiau veikiausiai tikroji bus pirmesnė versija, kadangi tai asmenvardinis vietovardis (slaviška -pole galūnė būdingesnė oronimams, kilusiems nuo bendrinių žodžių), nors ankstesnis gyvenvietės pavadinimas Starapolė kilęs nuo bendrinių žodžių. Kaip ir Budapešto atveju, upė (šiuo atveju Jevonis) skyrė Starapolę ir Marijampolę kaip dvi atskiras gyvenvietes, kurios ilgainiui susijungė. Vincas Kudirka XIX a. pabaigoje raštuose mini miestą kaip Senapilė (plg. dabartinis Kudirkos Naumiestis vadintas Naupile). XX a. tarpukariu norminė lytis buvo Mariampolė.
1955 m. balandžio 9 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos įsaku Marijampolė buvo pervadinta Kapsuku lietuvių komunistų veikėjo Vinco Mickevičiaus-Kapsuko garbei (pastarasis reiškia „jaunas kapsas“; Vincas Mickevičius taip aiškindavo: „jeigu Vincas Kudirka-Kapsas, tai aš tik Kapsukas“). 1989 m. kovo 21 d. LSSR AT prezidiumo įsaku miestui vėl sugrąžintas Marijampolės vardas, vadovaujantis gyventojų referendumo rezultatais.
== Geografija ==
Marijampolė išsidėsčiusi 2050,7 ha žemės plote. Šešupė miestą skiria į dvi dalis, kurias jungia 6 tiltai. Didžioji miesto dalis yra dešiniame upės krante. Atstumas nuo Vilniaus – 139 km, nuo Klaipėdos – 236 km. Mieste iki 2023 m. buvo 3 seniūnijos: Degučių seniūnija, Mokolų seniūnija, Narto seniūnija. 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsteigta nauja Marijampolės miesto seniūnija.
=== Miesto dalys ===
=== Susisiekimas ===
Iš šiaurės į pietus tęsiasi geležinkelis, yra Marijampolės geležinkelio stotis.
Per miestą eina pagrindinis kelias:
A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė / E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas
Vakarų pusėje pagrindinį miesto kelią aplenkia:
A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai /E67 Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas-Varšuva-Vroclavas-Praha
Taip pat vakarinėje dalyje, miesto pagrindinis kelias virsta:
A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas / E28 Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Prienai-Vilnius-Minskas
Pietuose eina keliai:
182 Marijampolė–Liudvinavas–Krosna
201 Marijampolė–Kalvarija
Žymesni tiltai:
Kumelionių tiltas
Tarpučių tiltas
== Istorija ==
Miesto apylinkės dar iki viduramžių pabaigos buvo gyvenamos jotvingių genties. Juos mena Šešupės ardomas Marijampolės piliakalnis ir greta Marijampolės stūksantis Kumelionių piliakalnis. Manoma, kad iki XVI a. dabartinio miesto vietoje buvo miškai, į kuriuos kolonistai pradėjo kraustytis tik XVI a. Kolonizaciją galėjo paspartinti rusų invazija į Lietuvą 1655 m., kadangi pabėgėliai nuo rusų ieškojo prieglaudos Sūduvos miškuose.
Įprasta manyti, kad Marijampolė įkurta 1667 m. (remiantis istoriko ir kunigo Jono Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorija“; kaimas minimas Kauno pavieto mokesčių sąraše). Ji kildinama iš Pašešupio kaimo, kuris buvo dabartinės Jono Basanavičiaus aikštės vietoje ir priklausė Prienų seniūnijai. Tačiau dar 1662 m. įrašuose nurodoma, kad 1659–1661 m. buvo mokami mokesčiai kariuomenės reikalams nuo Pašešupio valdos laikytojo Adomo Narbuto ir jo žmonos. Be to, rasta dokumentų, dar 1626 m. mininčių Pašešupio kaimą.
Didžiojo Šiaurės karo (1700–1721) metu 1701 m. Marijampolės apylinkės buvo nusiaubtos ir po Prienų pilies sugriovimo į nuošalesnę vietą prie Šešupės atsikraustė grafo G. Butlerio[paaiškinti] giminė, kuri 1717 m. netoli kaimo įkūrė Kvietiškio dvarą ir tapo miestelio įkūrimo iniciatoriumi. Prienų seniūnui Pašešupio vardas nepatiko, todėl jį pervadino Starapole (minima nuo 1736 m.). Besikuriant Starapolei, netoliese ėmė augti kitas miestelis (nuo 1756 m. minimas kaip Marijampolė), kurį pastačiusi bažnyčią įkūrė grafienė Pranciška Ščiukaitė-Butlerienė. 1750 m. Prienų seniūnė grafienė P. Butlerienė iš marijonų vienuolyno išrūpino Starapolei kunigą ir tarp Šešupės bei Jevonio upių pastatė vienuolyną su bažnyčia. XVIII a. bažnytkaimis išaugo į prekybinį miestelį.Pastačius marijonų vienuolyną, miestelis pavadintas Marijampole, kuri minima nuo 1756 m. Dvaras ir kaimas susijungė, 1792 m. vasario 23 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis suteikė Magdeburgo savivaldos teisių privilegiją ir herbą. 1812 m. gruodžio 5 d., pro Marijampolę grįždamas į Varšuvą, pravažiavo imperatorius Napoleonas Bonapartas. 1829 m. baigtas tiesti Peterburgo–Varšuvos plentas (su atšaka į Karaliaučių). 1831 m. sukilimo metu 1831 m. balandžio 22 d. įvyko Marijampolės mūšis. 1863 m. sukilimo metu prie Marijampolės vyko aršios dalgininkų kovos su caro kariuomene. XIX a. pabaigoje Marijampolė – miestas, Suvalkų gubernijos Marijampolės apskrities centras.
Marijampolė garsi savo ilgaamže gimnazija, kurioje mokėsi tautinio atgimimo žadintojai Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu aktyviai veikė „Varpo“ platintojai, susibūrę į slaptą „Sietyno“ organizaciją. 1918–1925 m. veikė Marijampolės realinė gimnazija, garsėjusi liberalizmo ir laisvamanybės idėjomis. Marijampolė nuo senų laikų yra švietimo centras, tarpukario laikotarpiu čia veikė ne viena leidykla, kuria rūpinosi vienuoliai marijonai.
Tarpukariu nutiestas geležinkelis Kazlų Rūda–Šeštokai, 1926 m. pastatyta Marijampolės geležinkelio stotis (architektas Edmundas Alfonsas Frykas). 1931 m. AB „Lietuvos cukrus“ Marijampolėje pastatė cukraus fabriką, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis pramonės objektas. 1936 m. įkurtas „Šešupės“ audimo fabrikas.
1940–1941 m. sovietų valdžia ištrėmė kelis šimtus Marijampolės apskrities gyventojų. Pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis miestas buvo bombarduotas, prie Šešupės vokiečiai sušaudė žydų tautybės asmenis. 1944 m. gegužės 15 d. SS išformavo nepaklususį generolo Povilo Plechavičiaus vietinės rinktinės padalinį – 2 tūkst. karo mokyklos kursantų.
Sugrįžus frontui, SSRS armijos kontražvalgyba SMERŠ Marijampolėje represavo apie 500 asmenų. Pokaryje apylinkėse veikė partizanų Tauro apygardos būriai. Sovietmečiu miestas buvo industrializuotas ir gerokai išaugo, buvo pervadintas Lietuvos komunistų partijos lyderio Vinco Kapsuko garbei – Kapsuku, siekiant panaikinti religinį atspalvį miesto pavadinime.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu pastatytas didelis pramonės automatų gamybinis susivienijimas, putliųjų verpalų fabrikas, pieno konservų kombinatas, automobilių remonto gamykla, grūdų produktų kombinatas, įkurtas agroprekybinis sovietinis ūkis-technikumas. Pastatyti Degučių, Mokolų ir Draugystės mikrorajonai, poilsio parkas, 10 aukštų viešbutis „Sūduva“ (architektė Aldona Kačerauskaitė), universalinė parduotuvė „Gulbė“ (architektė A. Kačerauskaitė), naujas paštas (architektas J. Putna), kraštotyros muziejus (nuo 2020 m. – Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus).
1977 m. kovo 30 d. miestas tapo respublikinio (nebe rajoninio) pavaldumo miestu. 1997 m. gruodžio 18 d. patvirtintas naujasis istorinio Marijampolės herbo pavidalas.
== Architektūra ir kultūra ==
Marijampolėje veikia kelios bažnyčios: Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika, greta – Šv. Jurgio (marijonų) vienuolynas, Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia (XIX a. pabaiga), priklausančios Vilkaviškio vyskupijai, Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių Marijampolės Švč. Trejybės cerkvė, priklausanti Marijampolės Švč. Trejybės parapijai. P. Butlerienės g. stovi buvę žydų maldos namai – Marijampolės sinagoga, Kauno g. – Marijampolės didžioji sinagoga. 2014 m. pastatyta Marijampolės šv. Jono Pauliaus II koplyčia.
Senose miesto kapinėse stovi antkapinis paminklas rašytojai Žemaitei, Rimantui Juknevičiui ir kitiems Lietuvai nusipelniusiems žmonėms. Vytauto g. stovi paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vyteniui (stovėjo dar tarpukariu, atstatytas 2009 m. kovo 7 d., skulptorius Julius Narušis), o miesto parke – dar keli paminklai. 2010 m. pagrindinėje miesto aikštėje pastatytas paminklas lietuvių kalbai, tautai ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui atminti (skulptorius Kęstutis Balčiūnas).
Marijampolėje Vytauto g. veikia Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus, kitoje Vytauto gatvės pusėje, miesto parke, yra skulptoriaus Alfonso Vincento Ambraziūno paminklas Tauro apygardos partizanams. Miesto centrinėje dalyje yra Kultūros centras, jame įrengta Stankūnienės dailės galerija. Vienas iš miesto parkų – Pašešupio parkas – gamtos paveldo objektas. Veikia vienintelis mieste kino teatras „Spindulys“.
== Švietimo ir ugdymo įstaigos ==
Marijampolėje veikia šios valstybinės švietimo įstaigos:
Rygiškių Jono gimnazija
Marijampolės marijonų gimnazija
Marijampolės Sūduvos gimnazija
Marijampolės šv. Cecilijos gimnazija
Marijampolės Jono Totoraičio progimnazija
6 pagrindinės mokyklos:
Marijampolės Petro Armino pagrindinė mokykla
Marijampolės Ryto pagrindinė mokykla
Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinė mokykla
Marijampolės Šaltinio pagrindinė mokykla
Kitos:
Marijampolės kolegija
Marijampolės suaugusiųjų mokymo centras
Jaunimo mokykla
Marijampolės profesinio rengimo centras
2 pradinės mokyklos: Marijampolės ir „Smalsutis“
5 darželiai-mokyklos: Degučių, „Varpelis“, „Želmenėliai“, „Žiburėlis“
7 ikimokyklinės įstaigos,
5 papildomo ugdymo įstaigos
R. Vosylienės mokykla (užsienio kalbų).
Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka
== Sportas ==
=== Futbolas ===
Marijampolės „Sūduva“
Marijampolės futbolo stadionas ir maniežas
Kiti futbolo klubai – žr. Marijampolės futbolas
=== Krepšinis ===
MKK „Sūduva“, moterų krepšinio klubas
BC „Sūduva“, vyrų krepšinio klubas

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.


Atsitiktiniai kelių turai

4270 (Žemaitkiemis-Vabalai)
3519 (Ariogala-Paliepiai-Ilgižiai)
2016 (Mantviliškis-Ažytėnai-Vosyliškis)
3906 (Vėžionys-Dainava-Pabarė-Butrimonys)
4271 (Rūgailiai-Minija)
1613 (Skakai-Darginiai-Bučiūnai)
169 (Skuodas-Plungė)
196 (Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis)
4013 (Gruzdžiai-Taurakiai-Meškuičiai)
2912 (Žeimelis-Vileišiai-*Adžiūniai)