Daujėnai – miestelis Pasvalio rajono savivaldybėje, 12 km į pietryčius nuo Pasvalio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Stovi mūrinė Daujėnų Švč. Jėzaus Vardo bažnyčia, pastatyta 1803 m. 100 metrų į pietryčius nuo bažnyčios yra Šventabala (Daujėnų šaltinis; sakoma, kad čia apsireiškusi Mergelė Marija). Bažnyčios šventoriuje auga saugoma Daujėnų liepa. Veikia paštas (LT-39006), ambulatorija, kultūros namai, biblioteka.
Greta miestelio prateka dešinysis Pyvesos intakas Orijos upelis ir jos intakas Paršupis. Daujėnai garsėja kulinariniu paveldu – čia kepama Daujėnų naminė duona, nuo 2014 m. Europos Sąjungoje saugomas produktas, įtrauktas į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą.
== Etimologija ==
Liaudies etimologija mena, kad kai į atlaidus ir prekymečius suvažiuodavo daug žmonių, tai norėdami sutalpinti visus vežimus, arklius iškinkydavo ir pakeldavo aukštyn ienas. Žmonės sakydavę „daug ienų“, ir nuo atsirado Daujėnai.
== Istorija ==
Išlikęs Daujėnų pilkapynas. Daujėnai minimi nuo 1644 m. 1750 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo XVIII a. vidurio turėjo 4 prekymečių privilegiją. 1803 m. vietoje kapinių koplyčios pastatyta Daujėnų bažnyčia, garsėjusi atlaidais ir jų metu vykusiomis mugėmis (ypač per Sekmines). XIX a. Daujėnai garsėjo aludaryste. XIX a. pabaigoje, spaudos draudimo metu, miestelio apylinkėse knygas platino Jurgis Bielinis ir kiti knygnešiai. Kaimas tuo metu buvo Panevėžio apskrityje, jame buvo mūrinė koplyčia, priklausiusi Krinčino parapijai.
1905 m. Daujėnų gyventojai išvarė Rusijos imperijos valsčiaus pareigūnus, išrinko savus. 1918–1950 m. Daujėnų valsčiaus centras. 1919 m. Daujėnų partizanų būrys, apie 100 žmonių kovojo su Tarybų Rusijos kariuomene. Nuo 1923 m. veikė Daujėnų parapija. Pokario metais apylinkėse veikė Dariaus ir Girėno partizanų rinktinės Lietuvos partizanai. 1945 m. gegužės 6 d. Lietuvos partizanai Daujėnuose nukovė 7 stribus. 1950–1995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė buitinio aptarnavimo paviljonas, vaistinė, nuo 1959 m. kultūros namai.
1910 m. įsteigta pradžios mokykla, 1950–1993 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. Daujėnų pagrindinė mokykla.
Nuo 1976 m. miestelis. 2004 m. patvirtintas Daujėnų herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Populiariausi turai
Rimšė (2012, Ignalinos rajono savivaldybė)
Anykščiai (2012, Anykščių rajono savivaldybė)
Molėtai (2012, Molėtų rajono savivaldybė)
Panara (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Pabradė (2012, Švenčionių rajono savivaldybė)
Senamiestis (2012, Vilniaus miesto savivaldybė)
Visaginas (2012, Visagino savivaldybė)
Lavoriškės (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Vydeniai (2012, Varėnos rajono savivaldybė)
Nemenčinė (2012, Vilniaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Gudeliai (2012, Marijampolės savivaldybė)
Jakšiai (2013, Kėdainių rajono savivaldybė)
Vižančiai (2012, Skuodo rajono savivaldybė)
Giraitė (2018, Varėnos rajono savivaldybė)
Mileikiškiai (2017, Anykščių rajono savivaldybė)
Mikalavas (2019, Ignalinos rajono savivaldybė)
Lieporiai (2023, Šiaulių miesto savivaldybė)
Talačkoniai (2012, Pasvalio rajono savivaldybė)
Seirijai (2012, Lazdijų rajono savivaldybė)
Kampai II (2017, Kėdainių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Gruožninkų apylinkės nuo bokštelio žiemą
Rimšė nuo katilinės bokštelio žiemą
Salakas nuo vandens bokšto žiemą
Daukniūnai nuo vandens bokšto
Baibiai nuo vandens bokšto
Krekenava nuo Švenčiuliškių vandens bokšto
Suvieko apylinkės nuo vandens bokšto
Švedriškė nuo vandens bokšto žiemą
Rimšė nuo katilinės bokštelio
Dičiūnai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
1513 (Žeimiai-Liepiai)
5110 (Vilkaviškis-Suvalkai-Gižai)
1807 (Kaišiadorys-Antakalnis)
2255 (Baukštinikai-Šatriai)
1408 (Mikalavas-Paringys-Bernotai-Gilūtos)
2521 (Stračiūnai-Ricieliai-Gailiūnai)
4817 (Šinkūnai-Mikėnai-Keručiai)
125 (Biržai-Raubonys)
4204 (Rusnė-Uostadvaris-Švyturys)
4532 (Griežpelkiai I-Vilkyškiai)