
Butrimonys – miestelis Alytaus rajono savivaldybėje, prie plento Punia–Onuškis, abipus Plasaupės upelio. Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras. Miestelis yra radialinio plano, urbanistikos paminklas. Miestelio vakarinė dalis susidarė prie kelio į Vilnių. Senojoje dalyje, susiformavusioje iki XVIII a. pabaigoje, išliko gatvių tinklas, trijų pagrindinių gatvių sankryžoje yra vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė. Vyrauja XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vienaukščiai mediniai ir mūriniai namai. Aikštė apsupta XX a. pradžios pirklių ir amatininkų namų.
Stovi neogotikinė istoristinio stiliaus Butrimonių Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1926 m. Yra Butrimonių gimnazija (joje yra krašto muziejus), biblioteka, vaikų darželis, paštas (LT-64061). Prie pat Butrimonių, Mažiūnų kaime, veikė Butrimonių hipodromas žirgų sportui. Šalia įsikūręs P. Bočkaus žirgynas, skirtas tiek sportui ir laisvalaikiui. 1999 m. minint Butrimonių 300 metų jubiliejų, pastatytas paminklas-stela (skulptorius A. Janušonis) 1941 m. sušaudytiems miestelio žydams atminti.
Miestelis įsikūręs abipus Plasaupės upelio.
== Etimologija ==
Manoma, kad miestelio vardas yra asmenvardinis vietovardis, tikriausiai kilęs nuo pavardės Butrimonis. Pirmą kartą jis minimas 1510 m. spalio 28 d.
== Istorija ==
Manoma, kad Ldk Vytauto laikais čia buvo įkurdinti totoriai, suformavę vėlesnio miestelio pietryčių dalį – Totorių priemiestį. Jie vertėsi daržininkyste. XIV–XV a. gyvenvietė kūrėsi prie svarbaus Vilniaus–Punios kelio. Per Valakų reformą 1557 m. išmatavus kaimą, minimą 1699 m., tarp Totorių priemiesčio ir kaimo išaugo miestelis, minimas nuo 1720 m. ir buvęs dabartinėje centrinėje dalyje.
1744 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, nuo 1782 m. gyvenvietė vadinama miestu. Totorių priemiestis, buvęs pietrytinėje Butrimonių dalyje, kaimas ir miestelis vystėsi atskirai, bet iki 1849 m. susiliejo. Butrimonys keliskart kentėjo nuo karų ir gaisrų. 1787 m. sudegė 39 iš 58 žydų sodybos.
XIX a. pradžioje ypač suaktyvėjo amatai ir prekyba, 1839 m. 120 šeimų iš 140 vertėsi prekyba ir amatais. Totoriai turėjo kepyklų, odos dirbtuvių; veikė smuklė, 4 parduotuvės (1812 m.). Butrimonys degė 1835, 1856, du kartus 1869 m., taip pat 1907 m. Nuo 1878 m. miestelyje vyko dideli turgūs ir gyvulių prekymečiai, atvykdavo pirklių iš Rusijos ir Lenkijos. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pusė miestelio gyventojų buvo žydai, jie čia turėjo įvairių krautuvių. Butrimonys tuo metu buvo Trakų apskrities miestelis, valsčiaus centras.
Lietuvai praradus Vilniaus kraštą sumenko Vilniaus–Alytaus kelio, o kartu ir Butrimonių ūkinė reikšmė. 1941 m. birželio mėn. okupacinė valdžia ištrėmė 5 Butrimonių šeimas. Per nacių okupaciją 1941 m. rugsėjo 9 d. netoli Butrimonių sušaudyti 740 žydų. Per Antrąjį pasaulinį karą Butrimonių centrinė dalis sudegė. Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Dzūkų partizanų rinktinės partizanai.
1950–1992 m. kolūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1979 m. – ir tarpūkinio paukštyno centrinė gyvenvietė. 2001 m. patvirtintas Butrimonių herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Luksnėnai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Papėčiai (2013, Alytaus rajono savivaldybė)
Zizėnai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Žaunieriškiai (2019, Alytaus rajono savivaldybė)
Spernia (2023, Alytaus rajono savivaldybė)
Mikalavas (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Duselninkai (2020, Alytaus rajono savivaldybė)
Geistariškės (2024, Alytaus rajono savivaldybė)
Radžiūnai (2018, Alytaus rajono savivaldybė)
Ilgai (2013, Alytaus rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Kiaunoriai (2012, Kelmės rajono savivaldybė)
Margininkai (2020, Kauno rajono savivaldybė)
Bučeliškė (2024, Molėtų rajono savivaldybė)
Lykšilis (2017, Kelmės rajono savivaldybė)
Gėlės (2023, Ukmergės rajono savivaldybė)
Lašmenpamūšis (2013, Pakruojo rajono savivaldybė)
Puokė (2013, Skuodo rajono savivaldybė)
Uogaliai (2021, Šilutės rajono savivaldybė)
Žagariai (2018, Lazdijų rajono savivaldybė)
Moliūnai (2019, Pasvalio rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Akmenynė nuo vandens bokšto
Grendavės apylinkės nuo vandens bokšto
Panevežio centras nuo viešbučio stogo
Kazliškio apylinkės nuo vandens bokšto
Karvys nuo vandens bokšto
Čiužiakampis nuo vandens bokšto
Žydeliai nuo vandens bokšto
Alizava nuo vandens bokšto
Degučiai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Pakalniškių piliakalnio
Atsitiktiniai kelių turai
142 (Kaišiadorys-Žiežmariai)
1125 (Skraičionys–Klydžionys)
4914 (Pakalniai-Velbiškės-Kvykliai)
2202 (Klaipėda-Veiviržėnai-Endriejavas)
1110 (Alytus–Punios šilas)
3211 (Mardosai-Karklėnai-Šiemuliai)
2804 (Giedraičiai-Bekupė-Želva)
3215 (Vieštovėnai-Juodeikiai-Mižuikiai)
1804 (Rumšiškės-Pravieniškės II)
4313 (Jauniūnėliai-Musninkai)