Bitėnai – kaimas Pagėgių savivaldybėje, 3 km į pietus nuo Lumpėnų, 11 km į pietryčius nuo Pagėgių. Yra Rambyno regioninio parko direkcija.
== Etimologija ==
Kaimo vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Bitės upelio.
== Geografija ==
Bitėnai išsidėstę dešiniajame Nemuno krante, Vilkyškių kalvagūbryje, pro kaimą teka Bitės upelis. Kiek į vakarus nuo kaimo stūkso Rambynas, jo šlaite yra Bitėnų kapinės. Bitėnuose buvo didžiausia gandrų kolonija Klaipėdos krašte. Į šiaurę nuo Bitės upelio anksčiau buvo Užbičiai, į pietus – Bitėnai-Šilėnai.
== Istorija ==
Senovės laikais Bitėnai buvo sielininkų ir keliaujančiųjų Nemunu poilsio vieta; buvo smuklė. 1490 m. ir 1540 m. vadinta vok. Bitten, nuo 1785 m. šiaurinė, už Bitės upelio esanti dalis vadinta Bitėnais-Užbičiais (Bittenen Uszbittschen), pietinė dalis – Bitėnais-Šilėnais (Bittehnen Schillehnen). XVIII a. įkurta pradžios mokykla.
Per lietuvių tautinį atgimimą Bitėnai tapo svarbiu draudžiamosios lietuviškos spaudos leidimo ir platinimo centru. Šį darbą su J. Mikšu, J. Šliūpu ir kitų dirbo Bitėnuose gyvenęs M. Jankus. Nuo 1883 m. Bitėnuose buvo lietuvių spaudos, daugiausia mėnraščio „Aušra“, sandėlis. 1892–1909 m. veikė iš Tilžės atkelta Jankaus spaustuvė; buvo leidžiami 6 laikraščiai, išspausdintos 104 knygos. 1944 m. vokiečiai į Rytų Prūsijos gilumą evakavo Bitėnų gyventojus. Per karą sudegė apie 80% pastatų, tarp jų ir M. Jankaus namas su spaustuve; 1998 m. spaustuvė atstatyta. Nuo 1981 m. buvusios Bitėnų mokyklos patalpose veikia Martyno Jankaus memorialinis muziejus, M. Jankaus spaustuvės vietoje pastatytas ąžuolinis obeliskas su sustingusiu varpu viršūnėje (architektas Giedrutis Laucius).
1939 m. prie Bitėnų-Šilėnų prijungti Užbičiai. 2010 m. gruodžio 30 d. Bitėnų skirstymo stotis (330 kV) įjungta į Lietuvos elektros perdavimo tinklą ir pirmąkart įgalino perduoti elektros energiją iš rytų Lietuvos į vakarų Lietuvą apeinant Karaliaučiaus kraštą.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Panemunė (2012, Pagėgių savivaldybė)
Pėteraičiai (2024, Pagėgių savivaldybė)
Bardėnai (2021, Pagėgių savivaldybė)
Bitėnai (2021, Pagėgių savivaldybė)
Mikytai (2021, Pagėgių savivaldybė)
Trakininkai (2013, Pagėgių savivaldybė)
Rukai (2012, Pagėgių savivaldybė)
Šilgaliai (2012, Pagėgių savivaldybė)
Vilkyškiai (2021, Pagėgių savivaldybė)
Ropkojai (2021, Pagėgių savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Skaistakaimis (2021, Šakių rajono savivaldybė)
Pupkaimis (2017, Jurbarko rajono savivaldybė)
Kunigiškiai (2023, Anykščių rajono savivaldybė)
Kalniškiai I (2021, Šilalės rajono savivaldybė)
Gegabrasta (2022, Pasvalio rajono savivaldybė)
Šeštokiškės (2017, Molėtų rajono savivaldybė)
Bieniūnai (2024, Ignalinos rajono savivaldybė)
Saldenė (2024, Vilniaus rajono savivaldybė)
Klausučiai (2019, Biržų rajono savivaldybė)
Padbariškiai (2020, Ukmergės rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Stelmužės apylinkės nuo pasienio bokšto
Velbiškės nuo vandens bokšto
Panorama nuo Buteliūnų piliakalnio
Labanoro giria nuo apžvalgos bokšto
Švedriškė nuo vandens bokšto žiemą
Panorama nuo Bradeliškių piliakalnio
Struvės geodezinio lanko punktas Gireišiuose
Petruliškių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Alanta nuo vandens bokšto žiemą
Degučiai nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
3101 (Pasvalys-Vabalninkas)
1104 (Daugai–Ūta)
4248 (Šilutė-Šyša-Krokų Lankos)
3205 (Plungė-Žlibinai-Žarėnai)
130 (Kaunas-Prienai-Alytus)
1203 (Troškūnai–Sudergis–Subačius)
4201 (Pagėgiai-Gudai-Sartininkai)
1804 (Rumšiškės-Pravieniškės II)
5112 (Virbalis-Žalioji)
1010 (Kruopiai–Jautmalkiai)