Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Ukmergės rajono savivaldybė » Veprių seniūnija » Bečiai (2017)      

Apie kaimą

Bečiai (XIX a. II pusėje – ir Karolinavas) – kaimas Ukmergės rajono savivaldybėje, 1,5 km į pietvakarius nuo Veprių. Seniūnaitijos centras. Yra Bečių dvaro liekanos, Bečių kapinynas, stūkso „pėduotasis“ Bečių akmuo.
Bečių kaime išlikę medinių dvaro rūmų krosnies su kaminu ir rūsių taip pat ūkinių pastatų, ledainės griuvėsiai ir požeminis sandėlis. Šalia auga dvaro laikus menantys seni klevai, liepos ir vakarinė tuja. Pietryčių pusėje yra Bečių tvenkinys su vandens malūno pamatų liekanomis, apsuptas buvusio dvaro parko liekanų, senų pušų ir maumedžių. Sovietmečiu jis buvo sujungtas su Veprių ežeru 800 m ilgio kanalu.
Tvenkinio šiaurvakarinėje pusėje trykšta Bečių šaltinis. Sovietmečiu čia buvo įrengtas gręžinys ir pastatytas šulinio pastatas, iš kurio vamzdžiu stipria srove bėga vanduo, kuris yra labai švarus, beveik beskonis, Bečių ir aplinkinių gyvenviečių gyventojų vertinamas ir naudojamas maistui. Šaltinio aplinka sutvarkyta ir pritaikyta visuomeninėms reikmėms 2008 metais.
Netoli Šventosios upės yra buvusių kolūkio kiaulių fermų griuvėsiai, po kolūkių panaikinimo paversti nelegaliu sąvartynu. Į rytus nuo kaimo, Pakapės miško pakraštyje yra dubenėtas akmuo, vadinamas „vaiko pėda“, yra Bečių senkapiai (XVII a., A 25). Į vakarų pusę plyti vienas didžiausių Lietuvoje Rizgonių žvyro karjeras. Karjero vietoje seniau buvęs aerodromas, naudotas II pasaulinio karo metu.
== Istorija ==
Dabartinės formos Bečiai yra palyginti nesena gyvenvietė, kuriai pradžią davė ten po 1830 m. įsikūręs Karolinavu pavadintas Bečių dvaras. 1880 m. leidimo buvusios ATR vietovių žinyne nurodyta, kad tuomet Karolinavos arba Bečių dvaras priklausęs grafui Hornui. Tik XX a. pirmaisiais dešimtmečiais į šiaurę nuo dvarvietės išilgai kelio, kuris tuomet buvo tik į dvaro centrą vedantis akligatvis, ėmė rastis pirmosios sodybos, o tarp pirmųjų gyventojų buvo dvaro darbuotojų šeimos.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.