Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.
Batakiai – miestelis Tauragės rajono savivaldybėje, į rytus nuo kelio Ryga–Tilžė, 6 km į pietvakarius nuo Skaudvilės. Urbanistikos paminklas. Batakių seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė katalikų Batakių šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1991 m. ir Batakių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1885 m., veikia Batakių vidurinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-73032).
Batakių senosios dalies, susiformavusios iki XVI a. pabaigoje, planas linijinis, savaimingos raidos. Centrinėje dalyje, rekonstruotoje per Valakų reformą 1558–1560 m., yra stačiakampio plano elementų: keturkampė aikštė dviejų vingiuotų gatvių sankryžoje ir stačiakampio plano kvartalas. Gatvės išsidėsčiusios kalvotoje ir raižytoje vietovėje. Batakių senojoje dalyje išliko daugiausia XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės vienaukščių medinių pastatų, gausu želdynų.
== Etimologija ==
Vietovardžio kilmė aiški: jis yra susidaręs iš asmenvardžio – pavardės Batakis (asmenvardinis vietovardis). Tai iš dalies patvirtina ir aplinkybė, kad būta vietovės savininko pavarde Botockis (suslavinta Batakio forma).
== Geografija ==
Batakiai išsidėstę Šešuvies dešiniojo intako Ančios dešiniajame krante. Už 2 km į pietus yra geležinkelio stotis ir geležinkelio stoties gyvenvietė, Batakių geležinkelio tiltas.
== Istorija ==
Ant upės kranto stūkso archeologinis paminklas Batakių piliakalnis, vietinių gyventojų vadinamas Pilaite. Kai kurių istorikų nuomone, Batakiai įsikūrė vietoje XIII a. pabaigoje – XIV a. pradžioje minimo Aukaimio, kurį Vokiečių ordinas daug kartų puolė, niokojo, o 1305 m. visiškai sunaikino.
Istoriniuose šaltiniuose Batakiai paminėti 1448 m., kai Ldk Kazimieras Batakių dvarą atidavė Žemaičių seniūnui Jonui Kęsgailai. 1509 m. pastatyta bažnyčia, kurios fundatorius buvo Žemaičių seniūnas Stanislovas Kęsgaila, užrašęs 10 valstiečių šeimų ir dešimtinę iš Batakių dvaro. 1766 m. perstatyta medinė barokinė bažnyčia, kuri 1971 m. sudegė, 1989 m. prie išlikusios varpinės pristatyta nauja Batakių Šv. Onos bažnyčia.
Batakiai pažymėti 1526 m. B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje. 1528 m. minimas Batakių valsčius, miestelis. 1529–1567 m. Batakiai minimi neprivilegijuotųjų miestų sąraše. Nuo 1544 m. miestelis buvo didžiojo kunigaikščio valda. Nuo 1558 m. rengti turgūs. 1618 m., 1663 m., 1724 m. ir 1757 m. Batakiams suteiktos prekybinės privilegijos. Kalno gatvėje buvo LDK bajoro Miniato dvaras (jo vaikaičiai: Lionginas, Marija, Petras, Elena, dar vienos mergaitės vardas nežinomas).[reikalingas šaltinis]
1648 m. minima parapinė mokykla. 1866 m. įsteigta pradžios mokykla, 1941–1944 m. šešių skyrių mokykla, 1944–1949 m. progimnazija, 1949–1956 m. septynmetė mokykla, nuo 1956 m. Batakių vidurinė mokykla.
XVIII a. pabaigoje miestelis sunyko. XIX a. jis buvo Raseinių apskrities Batakių valsčiaus centras.
Per I pasaulinį karą nutiesus geležinkelį Radviliškis–Tilžė susikūrė Batakių geležinkelio stotis (gyvenvietė), o Batakiai liko atokiau nuo geležinkelio.
Per 1941–1944 m. Vokietijos okupaciją nužudyta keliasdešimt žydų. 1947 m. balandžio 12 d. MVD kareiviai prie Batakių apsupo Lietuvos partizanų Jungtinės Kęstučio apygardos štabo bunkerį. Apygardos vadas J. Kasperavičius (slap. Visvydas) ir jo adjutantas A. Biliūnas (Džiugas) atsisakė pasiduoti, sudegino štabo dokumentus ir susisprogdino. 1993 m. jų žūties vietoje pastatytas paminklas. Tais pačiais 1947 m. Kęstučio apygardos partizanai du kartus puolė miestelį, buvo užėmę MGB būstinę, išlaisvino kalinius. 1950–1995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė ir tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1947 m. įsteigta biblioteka, 1954 m. pastatyti kultūros namai.
2006 m. patvirtintas Batakių herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Griežpelkiai I (2017, Tauragės rajono savivaldybė)
Mažonai (2017, Tauragės rajono savivaldybė)
Treinoji (2013, Tauragės rajono savivaldybė)
Butkeliai (2017, Tauragės rajono savivaldybė)
Rūdija (2023, Tauragės rajono savivaldybė)
Eičiai (2017, Tauragės rajono savivaldybė)
Jociai (2024, Tauragės rajono savivaldybė)
Milgaudžiai (2017, Tauragės rajono savivaldybė)
Šikšniai (2017, Tauragės rajono savivaldybė)
Putokšliai (2024, Tauragės rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Gineikiai (2023, Šilalės rajono savivaldybė)
Kukorai (2012, Šilutės rajono savivaldybė)
Kunigiškiai II (2023, Širvintų rajono savivaldybė)
Gudeliai (2023, Zarasų rajono savivaldybė)
Lauko Soda (2021, Telšių rajono savivaldybė)
Kalvarija (2018, Kalvarijos savivaldybė)
Šančiai (2022, Kauno miesto savivaldybė)
Kiršiai (2022, Telšių rajono savivaldybė)
Dženčialauka (2019, Marijampolės savivaldybė)
Gratiškės (2017, Trakų rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Kazitiškis nuo priešgaisrinio bokšto žiemą
Žagariai nuo fermos bokšto
Kunigiškių apylinkės nuo vandens bokšto
Sakalų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Kaubariškio sodai nuo vandens bokšto
Giedraičiai nuo vandens bokšto
Gerkonių apylinkės nuo priešgaisrinio bokšto
Stelmužės apylinkės nuo pasienio bokšto
Kriaunos nuo vandens bokšto
Žagarių apylinkės nuo vandens bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
1425 (Pažieviškė-Bajorai-Gudeniškė)
2808 (Kazokai-Bijutiškis-Dubingiai)
3022 (Ramygala-Stebeikiai)
2402 (Drūlėnai-Palėvenėlė-Alizava)
3415 (Sidabravas-Birželės-Naujamiestis)
4506 (Vališkiai-Kuisiai)
4605 (Viešvėnai-Luokė-Upyna-Dirvonėnai)
1433 (Kirdeikiai-Antalksnė-Šakarva)
1820 (Palomenė-Lomeniai)
2631 (Dambava-Živavodė)