Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Kretingos rajono savivaldybė » Imbarės seniūnija » Barzdžiai (2021)      

Apie kaimą

Barzdžiai – kaimas šiaurės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į pietvakarius nuo Salantų, prie kelio 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai , Salanto dešiniajame krante. Teritorijos plotas – 459,42 ha. Priešais kaimą kitapus Salanto stūkso Imbarės piliakalnis.
== Etimologija ==
Pavadinimas kilo iš asmenvardžio Barzdys daugiskaitinės formos. Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Bardzie, Bordzie, rus. Бoрзди, Барздзе, Бардзe, Барзджaй, Барзджяй, vok. Barsdse, liet. Barzdžiai. Vietos tarme vietovė vadinama žem. Barzdē.
== Geografija ==
Kaimo žemės plyti Salanto dešiniojo kranto slėnyje ir į vakarus nuo jo plytinčioje aukštumoje. Šiaurėje jos ribojasi su Klecininkais, vakaruose – šiaurės vakaruose – su Barzdžių Medsėdžiais, šiaurės rytuose – su Žvainiais, rytuose – su Imbare, pietvakariuose – su Klausgalvų Medsėdžiais, pietuose – su Klausgalvais, pietryčiuose – su Kalnaliu.
Didžiąją teritorijos dalį apima arimai, dirvonuojantys laukai, pievos ir ganyklos. Tik pietinėje ir rytinėje dalyje auga Barzdžių Atkalnių, o pietvakariuose – Pušyno miškai. Kaime yra 3 gatvės – Kalno, Liepų ir Kaštonų, abipus kurių stovi 32 sodybos.
Rytinė kaimo dalis patenka į valstybės saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką.
== Istorija ==
Musteikų sklype 1938 m. rasti žalvariniai žiedai ir kultūrinio sluoksnio liekanos liudija, kad žmonių čia gyventa nuo I tūkstantmečio.
Kaimas susiformavo XVI a., Valakų reformos metu. Pirmąkart paminėtas 1585 m. Platelių seniūnijos inventoriuje. Tuo metu jam priklausė apie 1 200 ha žemės, kuri plytėjo nuo Salanto upės rytuose iki Žalimų miško vakaruose.
Didžiąją žemių dalį apėmė miškas, medžiais ir krūmais apaugusios akmeningos ganyklos, šienaujamos pievos. Dirbami laukai plytėjo šiaurės rytinėje teritorijos dalyje, kurioje buvo įsikūrusi ir gatvinio kaimo gyvenvietė.
1585 m. kaimas valdė 14 valakų ariamos žemės, kurią dirbo 12 žemdirbių (Petras Bruzaitis, Ščeputis Bružaitis, Petras Dargaitis, Bružas Dargužaitis, Jonušas Dirmeikaitis, Mikutis Lukošaitis, Tamošius Mocneikaitis, Andrius Petraitis, Ščeputis Romeikaitis, Mikalojus Šimkaitis, Urbonas Šimkaitis, Jurgutis Vizaitis). XVII a. plėšininėje ganyklų ir miško žemėje ėmė kurtis naujakurių vienkieminiai užusieniai.
Žemė priklausė Platelių dvarui, kuris buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda, o 1797 m. atiteko grafo Augusto Šuazelio-Gufjė šeimai. Kaimas buvo administruojamas iš Platelių dvaro, nuo XIX a. pr. – iš kaimo šiaurės rytinėje dalyje įkurto dvaro ūkinio-gamybinio padalinio, pavadinto Edvardavo (Sorokino) palivarku.
Dvasiniu žemdirbių gyvenimu nuo XVI a. rūpinosi Platelių, nuo 1630 m. – Salantų parapinės bažnyčios dvasininkai. Nuo 1777 m. kaimiečiai melstis, vaikus krikštyti ir mirusius į paskutiniąją kelionę išlydėti galėjo Kalnalio šv. Lauryno filijinėje bažnyčioje. Mirusiuosius laidojo kaimo kapinėse, nuo XVIII a. pab. – Salantų parapijos ir Kalnalio filijos kapinėse.
Smarkiai Barzdžiai nukentėjo nuo 1709–1711 m. Didžiojo maro epidemijos, kurios aukas gyvieji laidojo kaimo kapinėse, nuo to laiko vadinamose Maro kapeliais. 1750 m. kaime tebuvo 9 katalikų sodybos.
1821 m. ir 1843 m. buvo 26 katalikų sodybos. Jose 1845 m. gyveno 72 vyrai ir 77 moterys. Tai buvo valstiečių Prano Bėronto, Antano Milašiaus, Juozapo Mikniaus, Jurgio Gelžinio, Tomo Vaičiaus, Lauryno Šaulio, Lauryno Užondžio, Juozapo Viskonto, Leono Jašmonto, Juozapo (Motiejaus sūnaus) Kniūkštos, Juozapo Valužio, Antaninos Valužienės, Juozapo Stankaus, Kazimiero Stonkaus, Juozapo Piluckio, Stanislovo Preibio, Tado Prišmonto, Juozapo Skurdausko, Juozapo (Tado sūnaus) Kniūkštos, Kazimiero Venckaus, Juozapo Žeimavičiaus, Mykolo Daukanto, Prano Kripo ir Jono Stonkaus šeimos, kurias sudarė 121 nuolatiniai gyventojai. Jų namuose gyveno dar 28 samdiniai ir įnamiai.
1846 m. registruota 20 dūmų. XIX a. 6–7 deš. gatviniame kaime buvo 11 kiemų, o už valakais pamatuotos dirbamų sklypų ganyklose ir miške vienkiemiais išsimėtę stūksojo 8 Barzdžių užusieniai (rus. застенoк Барздзе) su 20 sodybų. Užusienius su gatviniu kaimu jungė lauko keliukai.
Per baudžiavos panaikinimo reformą iš baudžiavos paleistiems valstiečiams kaime buvo suformuoti 442 rėžiai dirbamos žemės, už kurią grafų Šuazelių-Gufjė dvaro Edvardavo palivarke atodirbį 1870 m. atlikinėjo 113 revizinių sielų – valstiečių prievolininkų.
Po reformos nuo Barzdžių buvo atskirti vakarinę žemių dalį apėmę užusieniai, kurie tapo savarankišku Barzdžių Medsėdžių kaimu. Per pobaudžiavinę ir Stolypino reformas keitėsi ir pati gyvenvietė: ji buvo išskaidyta į vienkiemines sodybas. Ganyklos ir miškai liko bendro naudojimo žeme, už kurią kaimas tebemokėjo mokestį dvarui.
Kaime gyveno kelios bajorų šeimos. Tarp jų 1865–1869 m. minimi Leopoldas Norvydas su žmona Magdalena Šemaite ir Florijonas Pikturna su žmona Barbora Idzelyte.
1915 m. kaime buvo 17 sodybų, 1923 m. – 24 ūkiai. 1926 m. kaimiečiai tapo naujai įkurtos Kalnalio šv. Lauryno Romos katalikų bažnyčios parapijos parapijiečiais. Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1935 m. ūkininkams buvo išdalintos bendrosios ganyklos bei miško žemė, kuriose suformuoti vienkieminiai ūkiai.
1940 m. pradėjus sovietinę žemės reformą, kaimo mažažemiams Kaziui Mineikiui, Juozui Vaičiui, Bronislavai Daukontaitei-Gervinskienei ir bežemei Vincentai Narmontienei okupacinė valdžia suteikė nuo 1,5 ha iki 4,05 ha dirbamos žemės sklypus Barzdžių Medsėdžių kaime iš ūkininkų Kazimiero ir Apolonijos Skersių nacionalizuotoje žemėje.
1948 m. buvo 28 kiemai. Sovietmečiu įsteigus kolektyvinius ūkius, Barzdžiai tapo kolūkine gyvenviete, į kurią iš melioratorių griaunamų Barzdžių, Barzdžių Medsėdžių ir kitų apylinkės vienkieminių sodybų kėlėsi žemdirbių šeimos. Aukštumos pakraštyje priešais vaizdingą Salanto slėnį buvo suprojektuota nauja gatvinio plano gyvenvietė. Į vakarus nuo jos iškilo gamybiniai-ūkiniai Kalnalio kolūkio, vėliau – Salantų tarybinio ūkio, pastatai (sandėliai, fermos, dirbtuvės ir pan.).
Šiandien kaimo gyventojus jungia, jų kultūriniu švietimu, mokymu ir gyvenvietės gerbūviu rūpinasi 2020 m. įkurtas Barzdžių bendruomenės centras,

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.