Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Klaipėdos miesto savivaldybė » Bandužiai (2024)      

Apie miesto dalį

Bandužiai (arba Mogiliovas) – Klaipėdos miesto dalis, mikrorajonas pietinėje miesto dalyje. Iš šiaurės ribojasi su Smiltelės gatve, iš rytų – su Šilutės plentu, iš pietų – su Jūrininkų prospektu, iš vakarų – su Vingio gatve. Tai mikrorajonas, kuriame dominuoja 5, 9 ir 10 aukštų „120 serijos“ stambiaplokščiai paneliniai gyvenamieji namai, pastatyti XX a. 9-10-ajame dešimtmečiuose. Bandužiuose yra apleistas Bandužių kapinynas, parduotuvės „RIMI“, „Norfa“, „Čia“, kelios parduotuvėlės, sporto klubai, restoranai, kirpyklos. Bandužių piliakalnis vadinamas Žardės vardu.
Bandužių mikrorajone yra dvi mokyklos: Klaipėdos „Varpo“ gimnazija ir Klaipėdos L. Stulpino progimnazija. Ikimokykliniam ugdymui yra du lopšeliai-darželiai: Berželis ir Ąžuoliukas.
Bandužiai – didžiausias Klaipėdos pietinės dalies gyvenamasis rajonas. Bandužių gyvenamasis rajonas buvo statomas buvusio Bandužių kaimo vietoje nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios iki 1993 m. Šis kaimas buvo išsidėstęs 8 km į pietus nuo Klaipėdos miesto centro, 5 km į pietus nuo Smeltės, 1,5 km nuo Rimkų geležinkelio stoties.
== Etimologija ==
Kaimo pavadinimo kilmė siejama su XVIII a. viduryje gyvenusio valstiečio Georgo Bandhuso pavarde, nuo kurio galėjo kilti Bandužių (Bandhussen) kaimo vardas.[reikalingas šaltinis]
== Istorija ==
Spėjama, kad Bandužių gyvenvietėje žmonės gyveno bent prieš 2000 m. – nustatyta, kad Bandužių kapinyne buvo laidojama nuo I a. iki XIII a.
1785 m. Bandužiai žinomi kaip karališkųjų valstiečių kaimas. 1871 m. duomenimis, Bandužiuose buvo 7 gyvenamieji namai su 12 šeimų, 68 gyventojais. 1897 m. Bandužių kaimas buvo sujungtas su Žarde.
Kas buvo Bandužių kaimo gyventojai sužinome iš 1939 m. Viliaus Pėteraičio B. kapinėse surašytų antkapių pavardžių, kurios liudija šio žemės lopinėlio savitą ir pamariškiams būdingą lietuvininkų, kuršių bei prūsų mišrią praeitį ir tai, kad daugiausia kaime ir apylinkėje gyveno lietuvininkų.
Gyvenamųjų rajonų statyba miesto pietinėje dalyje nušlavė senųjų krašto gyventojų – vokiečių ir lietuvininkų – kaimus: Budelkiemį, Žardę, Gedminų dvarą, Stariškes, Šunpetrius ir kitus, sunaikinta dalis pilkapyno.
Atsižvelgiant į tai, kad Bandužių gyvenamasis rajonas išaugo egzistavusių kaimų ir sodybų vietoje, pasiūlyta gatves pavadinti jų vardais. Taip atsirado Bandužių, Markučių, Kuncų, Budelkiemio ir kt. pavadinimai.
== Šaltiniai ==

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.