
Baltoji Vokė – miestas Šalčininkų rajono savivaldybėje. Praeina keliai 176 Pirčiupiai–Jašiūnai , 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė ir 3942 Mateikonys–Pabarė–Baltoji Vokė . 3 km į šiaurės vakarus nuo Rūdninkų, 30 km į šiaurės rytus nuo Šalčininkų ir beveik tiek pat į pietus nuo Vilniaus. Seniūnijos centras, yra 4 seniūnaitijos. Veikia 2 gimnazijos gretimuose pastatuose („Šilo“ ir E. Ožeškovos), biblioteka, pramogų centras (buvę kultūros rūmai), paštas, ambulatorija, vaistinė, tuberkuliozinės ligoninės skyrius.
== Urbanistika ir architektūra ==
Miesto struktūra susiformavo pagal pokario miesto tipo gyvenviečių projektą. Urbanistinė struktūra aiški, vyrauja perimetrinis – taškinis užstatymas. Pagrindinė – Vilniaus gatvė. Miestelis pasižymi savita socialistinio istorizmo retrospektyvine architektūra, pabrėžtinas užstatymo stilistikos kompleksiškumas ir vieningumas (Vilniaus g. ir T. Kosciuškos g.). Svarbesni pavyzdžiai: Baltosios Vokės miestelio pramogų centras su dorėninio orderio kolonomis ir frontonu, seniūnijos, mokyklos, parduotuvių pastatai, mūriniai daugiabučiai su erkeriais.
== Geografija ==
Baltoji Vokė išsidėsčiusi Rūdninkų girios girios pakraštyje, Vokės dešiniajame krante, į pietus nuo Baltosios Vokės durpyno, prie kelių, 176 Pirčiupiai–Jašiūnai ir 202 Kirtimai–Pagiriai–Baltoji Vokė . Pro miestą eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru (2 km į šiaurę nuo miesto). Baltosios Vokės pelkė (40 km²) – viena didžiausių Lietuvoje.
== Istorija ==
Prieš II pasaulinį karą pelkėje pradėta kasti durpes, kurias po karo naudojo Vilniaus šiluminė elektrinė. 1950–1952 m. pelkės pietiniame pakraštyje prie Žagarinės kaimo pastatyta durpių įmonė, o šalia kanalo ir durpyno, išretintame Rūdninkų girios plote pradėjo kurtis darbininkų gyvenvietė, iš pradžių vadinta Naująja Žagarine. 1953 m. gyvenvietėje buvo atidaryta pradinė mokykla, 1955 m. – septynmetė mokykla. 1957 m. pastatyti kultūros rūmai.
1958 m. gegužės 15 d. Baltajai Vokei suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės ir dabartinis pavadinimas. Buvo statomi XX a. šeštajam dešimtmečiui būdingi vieno ir dviejų aukštų gyvenamieji namai ir visuomeniniai pastatai.
2009 m. patvirtintas Baltosios Vokės herbas.
Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestą - lietuviškoje Vikipedijoje.
Turai savivaldybėje
Kyvonys (2023, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Milvydai (2020, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Juršiškės (2018, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Liupkiškės (2024, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Užuklonys (2020, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Butrimonys (2012, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Pastovai (2023, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Turgeliai (2012, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Dainava (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Kaziuliai (2019, Šalčininkų rajono savivaldybė)
Atsitiktiniai turai
Milašaičiai (2017, Raseinių rajono savivaldybė)
Grumbliai (2012, Plungės rajono savivaldybė)
Naujoji Akmenė (2017, Akmenės rajono savivaldybė)
Butniūnai (2013, Pakruojo rajono savivaldybė)
Ožnugaris (2017, Tauragės rajono savivaldybė)
Čiobiškis (2017, Širvintų rajono savivaldybė)
Kašėtos (2019, Varėnos rajono savivaldybė)
Naujoji Ūta (2018, Prienų rajono savivaldybė)
Žemieji Kapliai (2024, Kėdainių rajono savivaldybė)
Kubiliai (2013, Šakių rajono savivaldybė)
Atsitiktinės panoramos
Savičiūnų apylinkės nuo vandens bokšto žiemą
Tolkūnai nuo vandens bokšto
Panorama nuo Bilionių piliakalnio
Leipalingis nuo priešgaisrinio bokšto
Nemunas nuo Kauno HE
Panorama nuo Kartenos piliakalnio
Jotaučiai nuo vandens bokšto
Panemunėlis nuo vandens bokšto
Panorama nuo Lajų tako apžvalgos bokšto
Lakaja nuo priešgaisrinio bokšto
Atsitiktiniai kelių turai
1019 (Palnosai–Ašvėnai–Purvėnai)
2021 (Būdai-Skaistgiriai-Vincentava)
3625 (Juodupė-Dirvonai)
1515 (Panoteriai-Milagainiai-Narauninkiškiai)
4011 (Stonaičiai-Gilaičiai-Kužiai)
4263 (Švėkšna-Daukšaičiai-Veiviržėnai)
3910 (Mikniškės-Kurmelionys*)
3208 (Rietavas-Lioliai-Mažieji Mostaičiai)
3111 (Pumpėnai-Rinkūnai-Žadeikiai)
4901 (Utena-Sudeikiai-Alaušas-Dusetos)