Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Vilniaus miesto savivaldybė » Panerių seniūnija » Aukštieji Paneriai (2021)      

Apie miesto dalį

Aukštieji Paneriai – pietrytinė Vilniaus miesto dalis, esanti į pietvakarius nuo Žemųjų Panerių, Neries viršutinės terasos lygumoje. Įsikūrę miškingoje vietovėje, itin kalvotoje vietovėje (Panerių kalvynas), prie Vilniaus–Kauno geležinkelio. Aukštuosius Panerius sudaro dvi dalys – miškų ir kalvų apsupta dalis aplink Panerių geležinkelių mazgą bei pramoninė dalis tarp Kirtimų gatvės ir Vokės upės. Aukštuosius Panerius supa Aukštųjų Panerių ir Baltosios Vokės miškai bei kalvynai, gana atribojantys šią dalį nuo likusio miesto. Yra Panerių memorialinis muziejus, Panerių geležinkelio stotis, Panerių tunelis, gaisrinių automobilių gamybos ir prekybos bendrovė „Iskada“. Yra saugoma kardalapio garbenio augavietė, įsteigtas Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis.
== Susisiekimas ==
Aukštuosiuose Paneriuose yra Panerių geležinkelių mazgas, kuriame susikerta visos pagrindinės Vilnių pasiekiančios geležinkelio linijos – iš Kauno, Lydos, Minsko, Grigiškių, Žemųjų Panerių. Svarbus krovininių traukinių krovos, sąstatų sudarymo taškas. Taip pat veikia keleivinė Aukštųjų Panerių stotis, kurioje sustoja dalis traukinių, vykstančių maršrutu Vilnius–Kaunas, taip pat traukiniai, vykstantys tarp Vilniaus ir Trakų, Varėnos, Marcinkonių, Stasylų. Prie linijos į Lydą dar yra „Pušyno“ stotelė, bet joje traukiniai nebestoja.
Dėl kalvų, miškų apsupties ir pervažų per geležinkelius stygiaus susisiekimas su likusiu Vilniumi sudėtingas. Pramoninę Aukštųjų Panerių dalį prie Graičiūno gatvės aptarnauja 8 ir 25 maršrutų autobusai, atvykstantys iš Žemųjų Panerių. Prie geležinkelio mazgo priveža 8, 20, 51 ir 62 autobusai, toliau gyventojai pėsčiųjų estakada kerta bėgius. Už mazgo esanti dalis pasiekiama tik nuo Eišiškių plento pusės ateinančia Baltosios Vokės gatve, kuria kursuoja 9 autobusas, vežantis iki Zuikių gatvės arba Vaidotus. Šios gatvės gyventojai seniau kelionę trumpindavo nutekamuoju vamzdžiu per geležinkelį.
== Istorija ==
Vilniaus Paneriai paminėti jau 1390 m. Pradžioje labiau plėtėsi Žemieji Paneriai, buvę prie senojo Vilniaus–Trakų ir Vilniaus–Kauno kelio.
Aukštieji Paneriai pradėjo augti XIX a., tiesiant geležinkelį. Po I pasaulinio karo Aukštieji Paneriai plėtėsi kaip vasarvietė, 1939 m. gavo kurorto teises. 1931 m. Panerių dvare gyveno 39, Panerių kaime – 70, o Panerių vasarvietėje (Novosiolkoje) – 106 gyventojai.
1977–2010 m. Aukštuosiuose Paneriuose veikė Fizikos institutas.
=== Panerių mūšis ===
1831 m. birželio 19 d. įvykusiame Panerių mūšyje generolo Antano Gelgaudo sukilėliai pralaimėjo spėjusiems persigrupuoti Rusijos imperijos kariuomenės daliniams. Prie išlikusios kapinių koplyčios buvo įsikūrusios centrinės rusų kariuomenės pozicijos: keturi batalionai vadovaujami D. Osten-Sakeno.
2001 m. birželio 6 d. žuvusiems sukilėliams atminti šalia baroko stiliaus Panerių kapinių koplyčios pastatytas paminklas žuvusiems sukilėliams atminti.
=== Tunelio statyba ===
Apie 1860 m. tiesiant geležinkelį pastatytas Panerių tunelis, kurį atidarė caras Aleksandras II ir įmūrijo simbolinę paskutinę plytą.
=== Holokaustas ===
Bene labiausiai vietovės vardas siejamas su II pasaulinio karo metais čia nužudytais įvairių tautybių žmonėmis, daugiausiai žydais. Žudynes organizavo vokiečių kariškiai: Francas Mureris (Vilniaus mėsininkas), Martinas Vaisas, Bruno Kitelis, o vykdė lietuviai savanoriai.[reikalingas šaltinis] 1941–1944 m. Panerių miškelyje buvo sušaudomi žydai iš rytų Lietuvos getų (viso apie 70 000) ir lenkai (viso apie 20 000).[reikalingas šaltinis]
Vilniaus Žydų Taryba 1943 metais paskelbė dainos konkursą, kurio nugalėtojais tapo vienuolikametis Alekas Volkovskis (muzika) ir Šmerkė Kačerginskis (žodžiai), sukūrę žinomą „Panerių dainą“.
1948 m. žydų žudynių vietoje pastatytas paminklas, bet 1952 m. jis buvo nugriautas neva dėl religinio pobūdžio.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miesto dalį - lietuviškoje Vikipedijoje.