Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Trakų rajono savivaldybė » Aukštadvario seniūnija » Aukštadvaris (2012)      

Apie miestelį

Aukštadvaris – miestelis Trakų rajono savivaldybėje, prie kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė , 60 km į vakarus nuo Vilniaus. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Urbanistikos paminklas. Stovi Kristaus Atsimainymo (nuo 1913 m.) ir Šv. Dominyko bažnyčios, Šv. Dominyko vienuolynas. Išlikęs XIX a. Aukštadvario dvaras su parku ir tvenkiniais, veikia Aukštadvario vidurinė mokykla, Aukštadvario žemės ūkio mokykla, Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro skyrius, mokykla-darželis „Gandriukas“, biblioteka, paštas (LT-21034), vandens jėgainė, Aukštadvario regioninio parko direkcija.
== Etimologija ==
XIV a. prie Aukštadvario piliakalnio ėmė kurtis gyvenvietė, iki XV a. žinoma kaip Navininkai (pagal Navos ežerą). XVI a. pradžioje miestelis ėmė kurtis aplink kunigaikščių dvarą, kuris buvo įsikūręs ant piliakalnio (aukštas dvaras), todėl jis imtas vadinti kaip Aukštadvarys (arba Aukštdvarys). XVIII a. lotyniškuose raštuose Aukštadvaris vadintas Alta Aula.
== Geografija ==
Miestelis įsikūręs Verknės aukštupio dešiniajame krante, ties Pilaitės ežeru Aukštadvario moreniniame masyve Dzūkų aukštumoje. Miestelio pietryčiuose Verknė užtvenkta, sudaro Aukštadvario tvenkinį. Dėl daugybės kalvų (iki 250 m) ir ežerų Aukštadvario apylinkės yra vienos gražiausių Lietuvoje. Į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario yra valstybinis gamtos paminklas – Velnio duobė. Netoli nuo Aukštadvario yra Verknės ir Strėvos ištakos. Įkurti Aukštadvario istorinis bei Aukštadvario urbanistinis draustiniai. Stūkso Kartuvių kalnas.
== Istorija ==
Žmonių čia gyventa jau III–I tūkstantmetyje pr. m. e. X–XIV a. ant piliakalnio buvo medinė pilaitė (vadintas Pilaitės kalnu), prie jos ėmė kurtis Navininkų gyvenvietė. Nuo XVI a. pradžios Aukštadvaris žinomas kaip Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvaras. 1518 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. Žygimantas II Senasis atidavė Aukštadvarį pabėgusiam iš Maskvos Jonui Lackiui, su kuriuo iš Rusijos atkeliavo ir nemažai sentikių. XVI–XVII a. ant piliakalnio stovėjo dvaras. 1569 m. rugpjūčio 9 d. gavo miestelio teises. Jono palikuonis, 1640–1646 m. Žemaičių seniūnas Jonas Alfonsas Liackis 1629 m. liepos 3 d. sudarytu aktu pastatydino mūrinę bažnyčią ir dominikonų vienuolyną. Dominikonai įsteigė čia pradinę mokyklą, kuri nemažai prisidėjo prie šios apylinkės sulenkinimo, nes Aukštadvaris virto lyg nutautusia sala grynai lietuviškose apylinkėse.
1748 m. Aukštadvariui suteikta privilegija rengti turgus ir prekymečius. Nuo XIX a. pradžios iki 1940 m. prie dvaro veikė žuvininkystės ūkis. 1832 m. caro valdžia vienuolyną ir mokyklą uždarė. 1864 m. Įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1866 m. uždarytoje bažnyčioje įsikūrė cerkvė, vienuolyno pastatuose – kareivinės; panaikinta parapija. 1919 m. bažnyčia grąžinta katalikams. XIX a. Aukštadvaris priklausė dvarininkams Malevskiams. Jis minimas kaip Trakų apskrities miestelis ir palivarkas, valsčiaus centras.
1913 m. pastatyta nauja bažnyčia, atkurta parapija. 1918–1940 m. veikė progimnazija, 1940–1949 m. gimnazija, 1923–1927 m. – dvimečiai mokytojų kursai, 1923–1941 m. buvusiuose vienuolyno rūmuose – mergaičių žemės ūkio mokykla, 1959–1980 m. – žemės ūkio technikumas, 1980–1989 m. vidurinė profesinė technikos mokykla, nuo 1994 m. veikia VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro skyrius.
Iki II pasaulinio karo miestelyje veikė sinagoga, buvo 8 mūro gyvenamieji namai, visi kiti mediniai. Veikė garinis ir vandens malūnai, vidurinė 4 klasių mokykla, mergaičių ūkio mokykla, keturių komplektų pradžios mokykla, pašto agentūra, vaistinė.
1959–1960 m. suformuotas Aukštadvario tvenkinys. 1950–1992 m. buvo tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, rezidavo rajono agronomas, rajono mokyklų inspektorius, veterinaras.
2008 m. patvirtintas Aukštadvario herbas.
== Architektūra ==
Aukštadvario plano struktūra stačiakampė. Istoristinė, neogotikos bruožų turinti Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastatyta 1913 m. Renesansinis Šv. Dominyko bažnyčios su mauzoliejine koplyčia ir vienuolyno ansamblis (manoma, suprojektavo italų architektai). Po 1960 m. rekonstrukcijos ansamblis prarado pirminį planą ir išorę.
Urbanistinis draustinis įkurtas siekiant išsaugoti istoriškai susiklosčiusį senosios Aukštadvario miestelio dalies gatvių tinklą, bažnyčią, dominikonų vienuolyną su koplyčia, dvaro sodybą su parku ir tvenkiniais, miestelio aikštės šulinį, Aukštadvario piliakalnį, A. Mickevičiaus ąžuolą, Aukštadvario šaltinį ir senąją Verknės vagą.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie miestelį - lietuviškoje Vikipedijoje.