Miesteliai.Vietovės.Lt - privataus asmens 2012-2013 ir 2017-2024 metais sukaupta filmuotų pasivažinėjimų (virtualių turų) po Lietuvos gyvenamąsias vietoves kolekcija, www.vietoves.lt tinklalapio pagalba nekomerciniais tikslais skelbiama viešai.
Nufilmuotos gyvenvietės Google Maps žemėlapyje. Visas nufilmuotų gyvenviečių sąrašas.

Virtualūs Lietuvos miestų ir miestelių turai » Šilutės rajono savivaldybė » Šilutės seniūnija » Armalėnai (2023)      

Apie kaimą

Armalėnai (anksčiau Ermalėnai, Bėgšai, Urbiškiai) – kaimas Šilutės rajono savivaldybėje, 3 km į rytus nuo Šilutės, prie kelio 165 Šilalė–Šilutė . Iš pietų prieina Gaidelių miškas. Armalėnuose yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, 351 kuopa, Šilutės aerodromas, (iki 2006 m. buvo LK KASP Juozo Kasperavičiaus aviacijos eskadrilė), UAB „Šilutės veislininkystė“, evangelikų liuteronų senosios kapinės (1997 m. įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūrinio paveldo registrą). Ribojasi su Verdainės, Macikų, Mažių kaimais.
== Istorija ==
Armalėnų apylinkėse gyventa I tūkstantmečio pradžioje. XIX a. pabaigoje buvusią kalvelę (20 m skersmens, 1,5 m aukščio), primenantį pilkapį, prie Armalėnų ir Macikų kaimų ribos, kasinėjo Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Ernstas Ankeris (Anckeris, Ancheris) (1848–1935), kuris savo radinius (keletą bronzinių daiktų) atidavė į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko). 1891 m. tą kalvelę pakartotinai tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger) (1851–1922), radiniai – du įmoviniai ietigaliai ir vienas ietigalio smaigalys, keramikos šukės, degintų kaulų liekanos, šlako gabaliukai, datuojami I-II a., buvo perduoti į Karaliaučiaus „Prūsijos“ muziejų (neišliko).
1540 m. Armalėnų teritorijoje minimas Hermann Leel, 1593 m. Herman Lehle kaimas.
Armalėnuose yra buvę kulminis dvaras (XVIII a.), vėliau – Macikų dvaro palivarkas, pradinė mokykla (nuo 1902 m., tais pačiais metais mokyklai pastatytas ir naujas pastatas), garinė plytinė (molį iš karjero veždavo 700 m ilgio siauruoju geležinkeliu), privatus platusis (1435 mm) Šilutės–Kulėšų geležinkelis (1912–1944 m.; 1945 m. išardytas), prie kurio veikė Urbiškių geležinkelio stotelė. XX a. pradžioje Armalėnų kaime gyveno daugiau nei 300 žmonių, iš jų apie 70 % lietuvininkų; buvo daugiau kaip 50 sodybų vienkiemiuose, kurių viena dalis buvo išsidėstę palei dabartinį kelią Šilutė-Žemaičių Naumiestis (palivarkas, plytinė, kalvė ir keli vienkiemiai), kita – į pietus nuo kelio, buvusioje dvaro žemėje (taisyklingai suformuotuose sklypuose įkurti vienkiemiai). 1929 m. Armalėnų pradinėje mokykloje, kurioje mokomoji kalba buvo vokiečių, mokėsi 44 vaikai (iš jų tik 8 lietuvininkai). Armalėnai priklausė Gaidelių valsčiui, Verdainės parapijai.
Antrojo pasaulinio karo metais Armalėnų kaimo laukuose vokiečiai laidojo mirusius iš Macikų konclagerio.
Po karo iš esmės pasikeitė Armalėnų gyventojai – į pasitraukusiųjų į Vakarus ar ištremtų gyventojų sodybas buvo atkeldinti iš įvairių Lietuvos vietovių. Priklausė Jonaičių apylinkei. Dauguma gyventojų dirbo Jonaičių tarybiniame ūkyje bei Šilutės mieste.
1997 m. Armalėnuose buvo 61 ūkis; 2003 m. 28 ūkiai laikė 293 galvijus.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie kaimą - lietuviškoje Vikipedijoje.